Nijolė kiekvieną gegužę skina alyvas. Ne puokštei — uogienei. „Kaimynai žiūri keistai,” nusijuokė. „Bet kai duodu paragauti — prašo recepto.”

Svarbu žinoti: alyvos — dekoratyvinis augalas, ne vaisinis. Uogienę valgome nedideliais kiekiais — arbatinis šaukštelis prie arbatos. Ji turi lengvą gėlių aromatą ir švelniai karštoką skonį.

Pastaba: tinka tik rožinės ir alyvinės spalvos žiedai. Baltų alyvų virimui ir medicinai tradiciškai nenaudojama. Gėles rinkti toli nuo kelių ir pramonės zonų — alyvos sugeria kenksmingus junginius.

Reikės (1 mažam stiklainiui, ~200 ml)

• 2 didelės saujų alyvų žiedų (tik žiedlapiai, be šakelių)
• 500 g cukraus
• ½ citrinos sulčių
• 200 ml vandens

Kaip ruošti

Alyvų kekes gerai nuplauname. Nuskabome tik žiedlapius — šakelės ir lapeliai nereikalingi.

Žiedlapius užpilame šaltu vandeniu ir paliekame 15 minučių — nuplauname dulkes, vabzdžius, žiedadulkes. Nupilame, dar kartą nuplauname ir nusausiname ant sietelio.

Paruoštus žiedlapius dedame į puodą (arba lėtą viryklę). Suberiame cukrų, įpilame citrinos sulčių ir vandenį. Išmaišome.

Verdame ant vidutinės ugnies 30 minučių. Kai užverda — nugraibome putas. Iš pradžių uogienė bus skysta ir šviesi — tai normalu.

Po pusvalandžio šiek tiek sutirštėja ir patamsėja iki gintarinio atspalvio. Supilame į švarų stiklainį ir paliekame atvėsti. Vėsdama uogienė tirštėja dar labiau.

Rezultatas

„Žiemą atidarai stiklainį — ir kvapas kaip gegužėje,” pasakojo Nijolė. „Šaukštelis prie arbatos, ir nuovargis dingsta. Senelė sakydavo — alyvos ramina nervus ir pagerina miegą. Nežinau, ar tai mokslas — bet man veikia.”

Vienas stiklainis. Trisdešimt minučių darbo. Ir visas pavasaris — užkonservuotas.