Ribojo vištoms vandenį du kartus per dieną. Kiaušinių padaugėjo — bet veterinarai perspėja dėl vieno dalyko

pašalintos lesyklų vištos padvigubėjo

Vienas ūkininkas padarė tai, ko dauguma niekada nedarytų — išėmė girdyklą iš vištidės. Ne visam laikui. Du kartus per dieną po tris valandas vištoms duodavo vandens, likusį laiką girdykla buvo tuščia.

Po mėnesio tvirtina: dešimt kiaušinių per dieną iš dvylikos vištų. Lukštai tvirtesni. Nuostolių mažiau.

Skamba kaip stebuklas. Bet prieš bandant — verta suprasti, kodėl tai veikia ir kuo tai gali baigtis.

Kaip veikia metodas

Kai vištos gauna vandens tik tam tikromis valandomis, organizmas interpretuoja tai kaip aplinkos stresą. Reprodukcinė sistema reaguoja — pradeda teikti pirmenybę kiaušinių formavimui, o ne kitoms funkcijoms.

Trumpi vandens langai leidžia paukščiams atsigaivinti, bet nevisiškai pašalina apribojimą. Kalcio panaudojimas lukšto formavimui gali pagerėti — lukštai tampa tankesni ir tvirtesni.

Rezultatai — jei viskas vyksta gerai — pastebimi per trisdešimt keturiasdešimt dienų.

Kaip nustatomas grafikas

Perėjimas turi būti laipsniškas. Per septynias dešimt dienų vandens prieiga mažinama etapais. Staigus perjungimas sukelia šoką — ir priešingą efektą.

Du vandens langai per dieną. Rytas ir vakaras. Maždaug dvylikos valandų intervalas. Kiekvienas langas — trys valandos. Po jų girdykla pašalinama.

Svarbiausia — pastovumas. Tas pats laikas kiekvieną dieną. Vištos prisitaiko prie ritmo — bet tik tuo atveju, jei ritmas nesikeičia.

Tamsioji pusė

Ir čia reikia sustoti.

Šis metodas veikia per stresą. Tai ne natūralus paukščio elgesys — tai apribojimas, kuris verčia organizmą reaguoti. Ne kiekviena višta tai pakelia.

Alsavimas atvira burna. Pablyškusios skiauterės. Sumažėjęs aktyvumas. Skystos išmatos. Visa tai — dehidratacijos požymiai, kurie gali pasirodyti bet kuriuo metu.

Jei bent viena višta rodo šiuos ženklus — grąžinti vandenį nedelsiant. Ne kitą rytą. Ne po valandos. Iš karto.

Karštomis dienomis metodas tampa ypač pavojingas. Temperatūra virš dvidešimt penkių laipsnių ir ribotas vanduo — receptas paukščio mirčiai, ne didesniam derliui.

Ar verta rizikuoti

Metodas egzistuoja. Kai kurie ūkininkai teigia matantys rezultatus. Bet padidėjusi gamyba per stresą turi kainą — višta, kuri visą gyvenimą patiria kontroliuojamą dehidrataciją, gyvena trumpiau ir serga dažniau.

Kas nusprendžia bandyti — turi stebėti pulką kasdien be išimčių. Viena praleista diena gali kainuoti ne kiaušinį, o vištą.

Gal geriau grįžti prie paprasto principo: švarus vanduo visada, geras pašaras, šilta vištidė ir keturiolika valandų šviesos. Mažiau dramatiškai — bet be rizikos.

2 comments
  1. Norečiau kad tas ukininkas ant saves išbanditu du kart dienoi gert vandieni……..

  2. Tai paukščio kankinimas!!! Reikia identifikuoti šį ūkininką (turbūt yra ir daugiau tokių) ir bausti už paukščių kankinimą! Jam rūpi tik jo piniginė, o kur gyvūnų gerovė? Lietuvoje matomai tik popieriuose…O gal šis beširdis ir kitus savo augintinius taip kankina, siekdamas sau naudos? Patirianti stresą višta negali dėti idealios kokybės kiaušinių. Stresas tiesiogiai veikia paukščio hormonų sistemą, o tai suprastina tiek kiaušinių išvaizdą, tiek jų vidinę struktūrą, nekalbant jau apie paukštelio būklę…Štai kokius lietuviškus kiaušinius mes valgome. Įdomu, o gal čia autorius rašo ne apie Lietuvos ūkininkus? Kadangi lietuvaičiai mėgsta kopijuoti viską iš užsienio, tai visiškai nekeltų nuostabos, kad toks gali būti ir lietuvaitis ūkininkas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like