Močiutė kasmet pavasarį, vos sniegui ištirpus, atsisėsdavo sode su pintinėle ir peiliu. Eidavo nuo kiaulpienės prie kiaulpienės. Skindavo lapus, žiedus, kartais iškasinėdavo ir šaknis. Vakare valgydavome žaliąsias salotas, nuoviro gerdavome, šaknis džiovindavome žiemai.
Kaimynai pro tvorą stebėdavosi. „Kam jūs renkat tas piktžoles?”
Močiutė tylėdavo. Žinojo, kad atsakymas — ilgas. Per du dešimtmečius išmokau, kad kaimynai klydo. Šiuolaikiniai mokslo žurnalai patvirtina tai, ką močiutė matė savo akimis.
Kalbėjausi su žolininke Greta, kuri apie kiaulpienes parašiusi disertaciją. Jos pirmasis sakinys mane sustabdė.
„Mes turime kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų rodo tyrimai. Ir apie tai, kur internetiniai entuziastai persistengė.”
Kas iš tiesų yra kiaulpienėje
Greta išvardijo dokumentuotas savybes.
„Kiaulpienės lapai turi beta karoteno koncentraciją, prilygstančią morkoms. Vitamino K — daugiau nei beveik bet kuriame kitame lapiniame žalumyne. Kalcio, geležies, kalio — virš vidurkio. Tai aukščiausios klasės žaliasis maistas.”
Pridūrė: „Bet svarbiausia — polifenoliai ir liuteinas. Tai yra junginiai, kovojantys su laisvaisiais radikalais. Žmogaus kūne tie radikalai pažeidžia ląsteles, skatina senėjimą, didina vėžio riziką. Kiaulpienėse jie randami koncentruotame pavidale.”
Kur internetinis ažiotažas peržengia ribą
Tada Greta pasakė, ko mažiau girdime.
„Kai kurie blogeriai teigia, kad kiaulpienės gydo cukrinį diabetą, ‚valo kepenis nuo toksinų’, stabdo augančius navikus. Tai nėra moksliškai pagrįsti teiginiai. Yra tyrimai su gyvūnais, kurie rodo įdomių krypčių. Bet nėra didelių klinikinių tyrimų, kurie galėtų tai patvirtinti žmonėms.”
Pridūrė: „Kiaulpienė nepakeičia diabeto vaistų. Nepakeičia onkologinio gydymo. Nepakeičia kepenų ligų terapijos. Tai yra papildoma maistinė pagalba, ne medicininis sprendimas.”
Kam jos NETINKA
Kiaulpienės turi diuretinį poveikį. Žmonėms su inkstų ligomis tai gali apsunkinti situaciją.
Žmonėms su tulžies latakų obstrukcija — kiaulpienių šaknys skatina tulžies tekėjimą, kas esant užspaudimui gali sukelti aštrų skausmą.
Vartojantiems širdies vaistus, antikoaguliantus — pasitarti su gydytoju.
Nėščioms moterims — vengti, kol nesate konsultavę.
Alergijos astrinių (Asteraceae) augalų šeimai — kiaulpienės taip pat priklauso šitai šeimai.
Kaip rinkti saugiai
Greta davė trys taisykles.
Pirma — ne nuo pakelės. Šalia kelių kiaulpienės sugeria išmetamas dujas, sunkiuosius metalus iš automobilių. Imkite tik iš sodų, lankų, miškų pakraščių.
Antra — ne nuo gazonų, kurie purškiami chemikalais. Daugumoje miestų gazonai tvarkomi pesticidais ir herbicidais. Tos kiaulpienės yra toksinės.
Trečia — pavasariniai jauni lapai yra subtilesni ir mažiau kartūs. Vasarą lapai tampa kartūs — tinka tik nuovirams, ne salotoms.
Kaip naudoti tris dalis
Lapai. Salotose, kartu su kitais lapiniais žalumynais. Geriausia pavasarį. Užpilti aliejumi, citrinos sultimis, druska — kartumas šiek tiek atsitraukia.
Žiedai. Saldūs, su švelniu medaus prieskoniu. Gerai dera blynų tešloje, džeme, vine. Lietuvos močiutės darydavo „kiaulpienės medų” — žiedai virinami su cukrumi, gauname tamsų sirupą.
Šaknys. Sausai išdžiovintos, susmulkintos. Iš jų ruošiamas nuoviras — du šaukšteliai į stiklinę vandens, virinti dešimt minučių, palaikyti dvidešimt. Tinka virškinimui, tulžies tekėjimui, kepenų funkcijos palaikymui.
Patikrinimo testas, prieš pradedant
Prieš pradedant reguliariai vartoti kiaulpienes, paimkite minutę pasitikrinti.
Pirma — ar serčiate inkstų ligomis? Jeigu „taip” — pasitarkite su gydytoju.
Antra — ar vartojate vaistus dėl skysčių balanso, antikoaguliantų, diabeto? Pasitarkite su gydytoju.
Trečia — ar nėščia? Palaukite.
Ketvirta — ar reaguojate į ramunėles, kalendas? Pradėkite su mažu lapeliu, stebėkite valandą.
Jeigu visi atsakymai „ne” — galite ramiai pradėti. Pirmą savaitę imkite mažas dozes, stebėkite kūno reakcijas.
Greta paskutiniai žodžiai apibendrino viską: „Kiaulpienė yra ne magija ir ne piktžolė. Tai yra augalas su konkrečiomis savybėmis ir konkrečiomis ribomis. Žinant abu — ji tampa naudingu maistu.”
