Atskėliau dvi saują žemės iš skirtingų sklypo vietų — vieną iš lysvės, kurioje pomidorai šįmet vos vegetuoja, kitą iš tos, kurioje viskas auga vešliai. Padėjau abi ant baltos popieriaus skiautės.
Šalia atsinešiau dvi paprastas buities priemones — butelį devynių procentų balto acto ir mažą maišelį valgomos sodos. Tiek užtenka, kad per kelias minutes sužinočiau, kodėl dvi gretimos lysvės auga taip skirtingai.
Šitą metodą man parodė agronomė Žibutė, kuri keturiasdešimt metų konsultuoja ūkininkus visoje Lietuvoje.
— Ne reikia laboratorijos, — pridūrė ji. — Reikia akto, sodos ir sveiko proto.
Kodėl pH yra svarbiau už trąšas
Dauguma sodininkų per metus išleidžia šimtus eurų trąšoms. Bet jei dirvožemio pH netinkamas, didelė dalis tų trąšų lieka neprieinama augalui.
Kai dirvožemis per rūgštus (pH žemiau šešių), fosforas ir kalis chemiškai susijungia su kitais junginiais ir tampa neprieinami šaknims. Kai per šarminis (pH virš septynių su puse), užsiblokuoja geležies, mangano ir cinko prieinamumas.
Idealus pH daugumai daržo kultūrų yra apie šeši su puse iki septynių.
— Tu gali kasmet pirkti naujas trąšas, — pasakė Žibutė. — Bet jei pH netinkamas, tai kaip pilti vandenį į kibirą su skyle.
Acto testas — ar dirvožemis šarminis
Į baltą lėkštutę įdedu saują sausos žemės iš pirmos lysvės. Tiesiai ant jos užpilu kelias šaukštelius devynių procentų balto acto.
Per kelias sekundes pradeda matyti silpni burbuliukai paviršiuje. Žemė šnypščia.
— Tu turi šarminį dirvožemį, — pridūrė Žibutė. — Vidutinio stiprumo. Pakankamai, kad pomidorams būtų sunku rasti geležies.
Putojimo intensyvumas pasako apie šarmingumo laipsnį. Stiprus, garsus šnypštimas su gausiais burbulais — labai šarminis dirvožemis. Silpnas šnypštimas — vidutinis šarmingumas. Jei reakcijos nėra visai — žemė neutrali arba rūgšti.
Sodos testas — ar dirvožemis rūgštus
Antras testas vyksta su antruoju mėginiu. Į kitą lėkštutę dedu žemę, užpilu šiek tiek vandens, kad susidarytų pasta. Ant jos užbarstau apie arbatinį šaukštelį valgomos sodos.
Matau lengvą reakciją — keli burbuliukai išeina iš pastos paviršiaus.
— Vidutinis rūgštumas, — paaiškino Žibutė. — Tai paaiškina, kodėl ten gerai auga pomidorai ir bulvės.
Sodos testas atvirkščiai veikia nuo acto testo. Stiprus putojimas reiškia stiprų rūgštumą — reikia neutralizuoti pridedant kalkių arba medžio pelenų. Silpnas — vidutinis rūgštumas, dažnai tinkamas daržovėms. Jokios reakcijos — neutrali žemė.
Ką sako abu testai kartu
Pirmas variantas — abu testai duoda reakciją. Žemė turi įvairių mineralų, paprastai derlinga.
Antras — tik acto testas reaguoja. Šarminė žemė. Reikia rūgštinti.
Trečias — tik sodos testas reaguoja. Rūgšti žemė. Reikia šarminti.
Ketvirtas — niekas nereaguoja. Žemė neutrali, idealus pH apie septynių.
— Pagal mano stebėjimus, apie aštuoni iš dešimties Lietuvos darželių yra šiek tiek rūgštūs, — pridūrė Žibutė. — Tai paveldas iš spygliuočių miškų ir senų durpinių žemių.
Kaip ištaisyti, ką sužinojai
Šie testai be praktinių išvadų yra tik smalsumas. Žibutė labai aiškiai įvardijo, ką daryti.
Jei žemė per rūgšti — pridėkite kalkių arba medžio pelenų. Vienas kibiras pelenų ant dešimties kvadratinių metrų lysvės pakelia pH apie pusę vienos padalos per sezoną.
Jei žemė per šarminė — pridėkite spygliuočių spyglių, durpių, ąžuolo lapų komposto. Šios medžiagos palaipsniui rūgština žemę natūraliu būdu.
Šįvakar paimkite saują žemės iš savo problemiškiausios lysvės. Padėkite ant baltos lėkštutės. Užpilkite acto. Po penkių minučių žinosite, ar reikia keisti tręšimo strategiją, ar problema yra visai kitur. Du eurai už buities priemones — ir trūkstantis atsakymas, kurio gal ieškote jau metus.
