„Pasodinkite levandas, rozmariną ir mėtas — erkių kieme neliks.”
Tai vienas dažniausiai girdimų patarimų sodininkystės bendruomenėje. Skamba paprastai. Skamba moksliškai. Ir skaitydami tokį patarimą, daugelis kasmet eina pirkti aromatinių augalų vildamiesi, kad kiemas taps saugesnis.
Tačiau yra problema. Tai tik pusė tiesos.
Praeitą pavasarį pati išsiruošiau šios temos tirti, kai pradėjau gauti erkių pažeidimus tame pačiame kieme, kuriame jau metus stovėjo trys dideli levandų krūmai. Šūksnis ant šuns. Erkė ant manęs. Sūnaus pažastis.
Kažkas nesutampa.
Ką iš tikro daro aromatiniai augalai
Susitikau su entomologe Vaida vasaros pradžioje. Ji turi laboratoriją Vilniaus pakraštyje, kur atlikinėja erkių elgsenos tyrimus.
Pirmas dalykas, kurį ji pasakė — augalai veikia. Bet ne taip, kaip dauguma žmonių mano.
„Eteriniai aliejai levandose, mėtose, rozmarine — jie iš tikrųjų sutrikdo erkių orientaciją,” — paaiškino Vaida. — „Bet tik labai mažais atstumais. Trisdešimt centimetrų. Daugiausia. Po vėjuoto rytmečio — gal dešimt.”
Tai reiškia paprastą dalyką.
Levandų krūmas atbaido erkes nuo savęs. Bet ne nuo viso kiemo.
Kur tikrai verta sodinti
Vaida parodė savo bandymų lauką. Augalai buvo pasodinti ne aplink kiemo perimetrą, kaip įprasta sodininkystės centruose patariama.
Jie buvo strategiškose vietose.
Prie tako laiptelių. Greta poilsio kėdžių. Aplink šuns būdą. Prie durų į namą. Šalia takelio, einančio per veją.
„Augalas veikia tik kontakto zonoje,” — sakė Vaida. — „Vietoje, kur žmogus arba gyvūnas iš tikro praeina arba sustoja. Kitur — tiesiog gražiai kvepia.”
Tai radikaliai pakeitė mano kiemo planą. Vietoj 20 levandų krūmų aplink perimetrą, persodinau dešimt — į vietas, kur šeima realiai vaikšto.
Tikras kiemo apsaugos receptas
Aromatiniai augalai yra tik vienas sluoksnis. Vaida išvardijo, kas iš tikro mažina erkių populiaciją kieme.
Reguliarus žolės pjovimas. Erkės mėgsta aukštą, drėgną žolę. Trumpa veja — mažiau jų.
Krūmynų ir žolynų šalinimas iš pakraščių. Tai jų pagrindinė buveinė.
Geras kiemo drenažas. Sausos vietos — mažiau erkių. Drėgnos — daugiau.
Saulės prieiga. Erkės nekenčia sausros ir saulės. Iškirtus pakraščius, lieka mažiau pavėsingų zonų, kuriose jos slepiasi.
„Augalai be šitų dalykų — beveik niekam neveikia,” — pasakė Vaida. — „Bet kartu su jais — tampa paskutiniu sluoksniu, kuris papildo bendrą sistemą.”
Po pasivaikščiojimo — visada patikrinti
Vaida pridūrė vieną dalyką, kurio dauguma žmonių negirdi nuo sodininkystės centrų darbuotojų.
„Joks augalas — net stipriausias — nepakeis fizinio patikrinimo,” — sakė ji. — „Po kiekvieno pasivaikščiojimo per kiemą ar mišką — pažastys, kirkšnys, už ausies. Ten erkės dažniausiai įsikabina.”
Erkę nuo odos reikia šalinti tiesiu pincetu. Be vingių, be kremų, be degtinės. „Toks vingiavimas tik provokuoja erkę įšvirkšti daugiau seilių į odą,” — paaiškino Vaida. — „O tai padidina ligos perdavimo riziką.”
Praktinis žingsnis šią savaitę
Pirmas dalykas, kurį patarė Vaida — apvaikščiokite kiemą su sąsiuviniu rankose.
Pažymėkite tris vietas. Kur šeima dažniausiai sustoja. Kur šuo praeina kasdien. Kur vaikai žaidžia.
Tai jūsų aromatinių augalų vietos. Ne visur kitur. Tik tose trijose vietose.
Tą pačią dieną pjaukite žolę. Iškirskite tankesnius krūmokšnius. Ir tada — sodinkite levandas, mėtas, rozmariną.
Štai kaip jis iš tikro veikia.
