Visada pavydėjau tiems, kurie sako miegantys po keturias valandas ir puikiai besijaučiantys. Niekada netikėjau, kad tai įmanoma. Aš po tiek valandų ryte jaučiuosi kaip pusė žmogaus. Bet pasirodo, maža dalis žmonių tikrai taip gyvena – ir dabar mokslininkai supranta kodėl.
Tas atradimas, kuris kelia daugiau klausimų nei atsakymų
Kinijos mokslų akademijos tyrėjai nustatė retą SIK3 geno mutaciją, kurios nešiotojams užtenka vos keturių valandų miego visiškai atsigauti – tiek fiziškai, tiek protiškai. Ne penkių, ne šešių. Keturių.
Apie šį tyrimą papasakojo draugas Mantas, dirbantis biotechnologijų srityje. „Įsivaizduok: žmogus, kuris miega dvigubai trumpiau nei tu, ryte jaučiasi geriau”, – pasakė jis rodydamas tyrimo santrauką telefone.
Pasirodo, šie žmonės miega ne paprasčiausiai mažiau. Jie miega kitaip. Jų gilaus miego fazė – būtent ta, per kurią smegenys „tvarkosi” – yra efektyvesnė.
Kaip paprasta mutacija apgauna smegenis
Siekdama suprasti, kas vyksta, paskambinau draugei Inesai, kuri yra neurologė. Jos paaiškinimas buvo paprastas, nors tema – sudėtinga.
„Smegenys per naktį atlieka tam tikrą valymą. Pašalina atliekas, įtvirtina atsiminimus, atnaujina jungtis. Daugumai žmonių tam reikia septynių–aštuonių valandų. SIK3 mutacijos nešiotojai tą patį darbą atlieka per keturias.”
Mokslininkai mano, kad šis genas kontroliuoja, kiek intensyviai smegenys dirba gilaus miego metu. Kai veikia stipresniu režimu, poilsio fazė trunka trumpiau. Panašiai kaip greitai įkraunama baterija prieš lėtai įkraunamą.
Kodėl tu tikriausiai neturi šios dovanos
Prieš susijaudinant verta pasakyti nemalonią tiesą. Šią mutaciją turi mažiau nei vienas procentas žmonių. Labai mažas skaičius.
„Dauguma tų, kurie giriasi, kad jiems užtenka keturių valandų, iš tikrųjų yra lėtinį miego trūkumą turintys žmonės”, – sakė Inesa. „Jų kūnas prisitaikė funkcionuoti su deficitu. Bet viduje smegenys vis tiek kenčia.”
Skirtumas labai aiškus. Tikri „trumpai miegantys” ryte keliasi žvalūs, neima daugiau kavos, neužmiega per susirinkimus. Apsimestinis variantas – tai tas, kuris penktadieniais krinta ant sofos ir pramiega dvylika valandų.
Ką tai reiškia ateities medicinai
Mantas paaiškino, kad būtent šitas atradimas žada didžiausius pokyčius. „Jei mokslininkai supras, kaip SIK3 keičia miegą, galbūt galės sukurti vaistą, kuris padėtų ir kitiems miegoti efektyviau. Ne trumpiau – kokybiškiau.”
Šiuo metu dirbama su preparatais, kurie veiktų tuos pačius signalinius kelius. Jei pasiseks, ateityje žmonės galėtų gauti tikrą poilsį per mažesnį valandų skaičių. Ypač tie, kurie dėl ligų ar darbo negali normaliai miegoti.
Bet iki vaistinės lentynos dar ilgas kelias. Reikalingi saugumo tyrimai, ilgalaikio poveikio stebėjimai, klinikinės bandymų fazės.
Ką šiandien galiu padaryti aš pati
Paklausiau Inesos, ar paprastas žmogus gali kažkaip priartėti prie tokios miego kokybės. Jos atsakymas buvo racionalus.
„Genetikos nepakeisi. Bet miego kokybės – taip. Tamsus kambarys, vėsa, vienodas miego laikas, jokių ekranų valandą prieš einant miegoti. Tai nesukuria SIK3 mutacijos, bet priartina prie to, ką ji daro natūraliai.”
Ką galvoju dabar, kai žinau apie šitą geną
Nebeieškau būdų miegoti mažiau. Ieškau būdų miegoti geriau. Skirtumas nedidelis, bet esminis.
Kai Mantas parodė man tą tyrimą, pasakė vieną dalyką, kurį įsiminiau: „Miego kokybė yra svarbiau nei kiekis – bet tik tada, kai kiekis jau normalus.” Tai ir yra visa tiesa trumpai. Ateityje galbūt mokslas suras būdų apeiti biologiją. Kol kas geriausia, ką gali padaryti – neapeiti bazinių dalykų.
