Skepticizmas šeimoje – paveldima. Mano anyta nelabai pasitiki „močiučių patarimais”, ypač tais, kurie žada daugiau, nei duoda. Kai jai papasakojau, kad nuo kandžių ir pelėsio spintoje laikau lauro lapus mažuose maišeliuose, ji tik pasuko galvą: „Tu rimtai tiki, kad virtuvės prieskonis apsaugos tavo kašmyrinį megztinį?” Po dviejų mėnesių ji pati paprašė parodyti, kaip padaryti tokius maišelius.
Kodėl naftalinas ir sintetiniai priedai – praeitis
Mūsų močiučių spintose stovėjo naftalino rutuliukai – kvapas, kurį dauguma dabar atsimena kaip „senelės namų” aromatą. Problema ta, kad naftalinas yra toksiškas – tiek žmonėms, tiek aplinkai. Šiandien jis draudžiamas daugelyje Europos šalių.
Sintetinės alternatyvos – pakabinami „anti-kandžių” maišeliai iš prekybos centrų – dažnai turi stiprų chemišką kvapą, kuris įsigeria į drabužius. Kolega Rasa, kuri naudojo vienerius tokius pusmetį, skundėsi: „Mano švarkai kvepėjo kaip tualetų plovikliai. Reikėjo visą garderobą išskalbti.”
Lauro lapas šias problemas sprendžia paprasčiau ir švariau. Jo kvapas – santūrus, beveik nepastebimas, bet vabzdžiams – atstumiantis.
Kas verčia kandis bėgti
Džiovintuose lauro lapuose yra eterinių aliejų – cineolo, eugenolio ir limoneno. Tai natūralūs junginiai, kurie kandims yra toksiški arba tiesiog nepakenčiami.
Biologė Gintarė, kuri dirba su natūraliomis augalinės kilmės priemonėmis, paaiškino: „Kandys neturi jokio noro dėti kiaušinius ten, kur kvapas kelia jų receptorių nerimą. Lauro lapas joms yra kaip stiprus perspėjimas – čia ne vieta.”
Be kandžių, tie patys junginiai turi antiseptinių savybių. Tai reiškia, kad jie slopina ir pelėsių sporų vystymąsi.
Kaip paruošti maišelius – 10 minučių darbo
Reikia:
- 15–20 stambesnių džiovintų lauro lapų (galima pirkti ryšulėliais turguje arba prekybos centruose)
- 3–4 mažų lininio ar medvilninio audeklo maišelių (arba seno marlės kvadratėlio)
- siūlo ir adatos
Į kiekvieną maišelį dedu po 3–5 didelius lapus. Jei lapai maži – iki 7. Maišelio burną užrišu tvirtu mazgu arba prisiuvu virvelę pakabinti.
„Nesmulkink lapų,” – patarė anyta, kai galiausiai pati ėmėsi šio darbo. „Sveiki ilgiau skleidžia kvapą. Sumalti – greitai išsikvepia.”
Kur dėti, kad veiktų
Sistema, prie kurios priėjau po metų bandymų:
- Tarp pakabintų drabužių – vienas maišelis kas 1–1,5 metro spintos ilgio
- Į stalčius su megztiniais – kampe, ne ant audinio tiesiogiai
- Į lagaminus, kai juos laikom – vienas maišelis ant dugno
- Į batų dėžes – ypač odiniams batams, kurie neretai pritraukia pelėsį
Svarbu – maišelis neturi liestis tiesiogiai su audiniu. Eteriniai aliejai koncentruotai gali palikti riebias dėmes.
„Aš vieną kartą padariau tą klaidą,” – prisipažino anyta. „Padėjau atvirą lapą ant šviesios palaidinės. Rytą radau geltoną dėmę. Nuo to laiko – tik į maišelius.”
Kada reikia keisti
Lauro lapai nėra amžini. Ilgainiui eteriniai aliejai išsikvepia, ir lapas tampa tiesiog sausu augalu be jokių savybių.
Ženklai, kad pakeisti metas:
- lapas nebekvepia, kai patrinsi pirštais
- jis pasidarė šviesiai rudas vietoj tamsiai žalio
- spintoje grįžta pelėsio ar dulkėto kvapo užuominos
Paprastai vieno komplekto užtenka 3–4 mėnesiams. Po to keičiu visus maišelius iš karto.
Anyta siūlė praktišką ritualą: „Keisk kartu su sezonu. Pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą – keturi komplektai per metus. Lengva atsiminti.”
Ką pastebėjau po pusmečio
Pirmas pokytis – spintos kvapas. Anksčiau atidarius duris atsklisdavo tas „uždaras” kvapas, kurį turi kiekviena ilgai neatidaryta erdvė. Su lauro lapais – šviežumas. Ne kvapnus, bet neutralus.
Antras – jokių kandžių žymių. Anksčiau kas pavasarį rasdavau vieną kitą skylutę vilnoniuose daiktuose. Dabar – du metus iš eilės be nuostolių.
Trečias, kurį pastebėjau atsitiktinai – mažiau pelėsio kvapo ant tų drabužių, kuriuos retai dėviu. Ypač tuose, kurie kabo prie sienos, kurioje yra drėgmės.
Anyta, pirmai skeptikė, dabar turi savo „lauro lapų atsargas” stalčiuje. Ir kartais pati man primena: „Greit jau keisti reikės. Patikrink spintą.”
