Stovėjau parduotuvėje prie prieskonių lentynos ir dėjau į krepšelį jau trečią cinamono pakelį. Moteris šalia pažiūrėjo keistai.

„Daug kepate?” – paklausė ji.

„Ne. Sode naudoju.”

Jos veido išraiška – neįkainojama.

Bet aš rimtai. Nuo tada, kai teta Zita parodė šį triuką, cinamonas mano sode – kaip auksas.

Kaip viskas prasidėjo

Teta Zita gyvena kaime ir sodininkauja jau keturiasdešimt metų. Jos sodas visada švarus, be jokių kenkėjų. O mano – kasmet kovodavau su skruzdėlėmis ir amarais.

Vieną dieną, kai lankiausi pas ją, pastebėjau, kaip ji barsto kažką rudą aplink lysves.

„Teta, kas čia?” – paklausiau.

„Cinamonas,” – atsakė ji. – „Skruzdėlėms.”

„Rimtai?”

„Ateik, parodysiu.”

Skruzdėlės pabėgo per tris dienas

Teta Zita paaiškino paprastai. Cinamono kvapas sutrikdo skruzdėlių orientaciją. Jos susižino kelią pagal feromonus – cheminius pėdsakus. O cinamonas tuos pėdsakus užgožia.

„Jos pasimeta ir išeina kitur,” – tarė ji. – „Ne žūva, tiesiog ieško kito kelio.”

Parodė, kaip daryti. Barsto plonu žiedu aplink lysvę arba tiesiai prie skruzdėlyno angos. Jei lietus nuplauna – pakartoja.

Grįžau namo ir pabarstiau savo pomidorų lysvę. Po trijų dienų skruzdėlių nebėra. Tiesiog dingo.

Vyras paklausė, kiek kainuoja

Vakare papasakojau vyrui. Jis iš karto paklausė: „Ir kiek kainuoja ta chemija?”

„Tai ne chemija. Cinamonas. Du eurai už pakelį.”

Jis patikrino mano pomidorus kitą dieną. Skruzdėlių tikrai nebuvo.

„Ir amarų mažiau,” – pastebėjo.

„Nes skruzdėlės augina amarus. Nelieka skruzdėlių – nelieka ir amarų.”

Mama padarė tirpalą

Paskambinau mamai ir papasakojau. Ji nusprendė išbandyti, bet kitaip.

„Pabarstiau, bet lietus nuplovė per valandą,” – skundėsi.

Paklausiau tetos Zitos, ką daryti. Ji patarė maišyti su vandeniu.

„Arbatinis šaukštelis cinamono į litrą šilto vandens. Pamaišai ir pili tiesiai ant skruzdėlyno. Arba pamirkai skudurėlį ir padedi šalia.”

Mama išbandė. Skudurėlis su cinamonu gulėjo prie obelies savaitę. Skruzdėlės dingo ir negrįžo.

Sesuo sutaupė šimtą eurų

Sesuo kasmet išleisdavo apie šimtą eurų cheminėms priemonėms nuo skruzdėlių ir amarų. Kai papasakojau apie cinamoną, ji netikėjo.

„Iš virtuvės spintelės? Tikrai?”

„Pabandyk vienai lysvei.”

Po dviejų savaičių paskambino: „Veikia. Tiesiog veikia. Kodėl niekas apie tai nekalba?”

Dabar ji perka cinamoną kilogramais. Sako – viso sezono užtenka.

Kelios paprastos taisyklės

Teta Zita man davė keletą patarimų. Pirma – barstyti sausu oru, ne prieš lietų. Antra – kartoti kas savaitę arba po kiekvieno lietaus. Trečia – jei skruzdėlynas didelis, geriau tirpalas nei sausi milteliai.

„Ir dar vienas dalykas,” – pridėjo ji. – „Cinamonas ne tik nuo skruzdėlių. Jis turi priešgrybelinių savybių. Tai ir augalams naudinga.”

Dabar kiekvieną pavasarį mano pirkinių sąraše – cinamonas. Ne vienas pakelis, o penki ar šeši. Kasoje žiūri keistai, bet man nesvarbu.

Tetos sodas vis dar švariausias kaime. O mano – pagaliau antras.