Draugė grįžo iš Vokietijos ir pasakojo apie naują procedūrą – riebalų injekcijas, kai naudojami ne tavo pačios, o donorų riebalai. „Jokios operacijos, jokio riebalų siurbimo,” – džiaugėsi ji. Pagalvojau – gal ir Lietuvoje greitai bus.
„Lietuvoje šios procedūros artimiausiu metu tikrai nebus,” – sako plastikos chirurgas. – „Ir ne todėl, kad nenorime. Tiesiog neturime tam teisinės bazės.”
Pasirodo, problema ne medicinoje, o biurokratijoje.
Kas yra ši procedūra ir kaip ji veikia
Vakaruose naudojamas produktas gaminamas iš donorų riebalinio audinio. Specialiu būdu pašalinamos ląstelės ir genetinė medžiaga – lieka tik ekstraląstelinis karkasas, tarsi biologinė kempinė.
„Įšvirkštus po oda, šis karkasas palaipsniui užpildomas paciento paties ląstelėmis,” – aiškina gydytojas. – „Rezultatas – natūralus tūrio padidinimas be chirurgijos ir be svetimo kūno jausmo.”
Mano pažįstama Kristina, 54 metų, domėjosi šia procedūra krūtinei padidinti. „Atrodė idealu – jokio siurbimo, jokių implantų,” – pasakojo ji. – „Bet kai sužinojau, kad Lietuvoje negalima, nusivyliau.”
Kodėl Lietuvoje neprieinami
Problema – teisinis reguliavimas. Donorų riebalai priskiriami transplantacinei medžiagai, kaip kraujas ar organai. Tam reikia specialių įstatymų ir infrastruktūros.
„Lietuvoje neturime nei teisinės bazės, nei audinių bankų šiai procedūrai,” – sako chirurgas. – „Sukurti tokią sistemą užtruktų metus, gal net dešimtmetį.”
Mano draugė Regina, 47 metų, dirba medicinos srityje. „Vakaruose tokie produktai reguliuojami griežtai,” – paaiškino ji. – „Lietuvai reikėtų adaptuoti visą transplantacijos įstatymą. Tai ne vienerių metų darbas.”
Kokios alternatyvos Lietuvoje
Autologinis riebalų persodinimas – kai siurbiami ir perskeliami tavo pačios riebalai – lieka pagrindine alternatyva. Procedūra reikalauja bendrosios nejautros ir palieka donorinę vietą, bet rezultatai ilgalaikiai.
„Lietuvos chirurgai turi didelę patirtį su autologiniu persodinimu,” – sako gydytojas. – „Ir kaina žymiai mažesnė nei importuoti donoriniai produktai.”
Mano pusseserė Marija, 43 metų, pasidarė autologinį persodinimą veidui. „Paėmė riebalų iš pilvo, perleido į skruostus,” – pasakojo ji. – „Po metų vis dar atrodo natūraliai. Ir ramiau, kad tai mano pačios audinys.”
Dar viena problema – mamografija
Net jei donorų riebalai taptų prieinami, išlieka diagnostinė problema. Injekcijos krūtinėje gali sukelti kalcifikacijas, kurias sunku atskirti nuo vėžio požymių.
„Radiologams tai sudėtina darbą,” – įspėja chirurgas. – „Gali prireikti papildomų biopsijų arba, dar blogiau, tikras vėžys gali būti praleistas.”
Mano pažįstama Kristina, ta pati, kuri domėjosi donorų riebalais, galiausiai pasidarė autologinį persodinimą. „Iš pradžių bijojau operacijos,” – prisipažino ji. – „Bet kai supratau, kad importuoti produktai kainuoja kelis kartus daugiau ir vis tiek neprieinami – apsisprendžiau. Rezultatu labai patenkinta.”
Naujausios technologijos ne visada geriausios. Autologinis persodinimas naudojamas dešimtmečius, rezultatai prognozuojami, o svarbiausia – tai jūsų pačių audinys.
