Visada didžiavausi, kad galiu daryti kelis dalykus vienu metu. Rašyti laišką ir klausyti podkasto. Kalbėti telefonu ir ruošti vakarienę. Bet kai sužinojau, ką sako mokslas, supratau – apgaudinėjau save.

Psichologas Mindaugas paaiškino, kodėl multitasking – mitas.

Tikrojo daugiaveiksmingumo neegzistuoja

„Smegenys negali vienu metu apdoroti dviejų sudėtingų užduočių,” – pradėjo Mindaugas. – „Tai, ką vadiname multitasking, iš tiesų yra greitas persijungimas.”

„Bet man atrodo, kad darau abu dalykus,” – paprieštaravau.

„Taip atrodo,” – sutiko psichologas. – „Bet iš tiesų smegenys šokinėja tarp užduočių. Ir kiekvieną kartą praranda efektyvumą.”

Jis paaiškino, kad kai dvi veiklos naudoja tas pačias smegenų sritis – pavyzdžiui, skaitymas ir klausymas – jos konkuruoja dėl tų pačių išteklių.

„Todėl negirdite pusės to, ką sako podkastas,” – pasakė Mindaugas. – „Ir praleidžiate pusę to, ką skaitote.”

Kada veikia

Bet yra išimčių. Psichologas paaiškino, kada tikrasis daugiaveiksmingumas įmanomas.

„Kai užduotys naudoja skirtingas smegenų sistemas,” – sakė jis. – „Pavyzdžiui, vairavimas ir klausymasis. Motoriniai-erdviniai tinklai ir auditorinius-verbaliniai veikia nepriklausomai.”

„Tai galiu klausytis podkasto vairuodamas?” – paklausiau.

„Taip, jei kelias pažįstamas ir eismas ramus,” – atsakė Mindaugas. – „Bet jei situacija sudėtinga – podkasto nebegirdėsite.”

Kitas atvejis – automatizuoti įgūdžiai. Vaikščiojimas, kvėpavimas – jie vyksta nesąmoningai ir nevagia dėmesio.

Kaip tai panaudoti

Psichologas pateikė praktinį patarimą.

„Rinkitės užduočių poras, kurios nekonkuruoja,” – sakė jis. – „Auditorinė veikla su vizualine-erdvine. Automatinis įgūdis su sudėtinga mintimi.”

„O jei abi užduotys reikalauja mąstymo?” – paklausiau.

„Tada darykite po vieną,” – atsakė Mindaugas. – „Greičiau ir geriau pabaigsite abi.”

Jis pridūrė, kad persijungimas tarp užduočių kainuoja. Kiekvieną kartą prarandate laiką ir energiją, kol smegenys vėl „įsibėgėja”.

Ką pakeitė

Po šio pokalbio pradėjau stebėti save. Pastebėjau, kad kai rašau ir klausau muzikos su žodžiais – rašau blogiau. Kai kalbu telefonu ir ruošiu maistą – pamirštu ingredientus.

Dabar darau kitaip. Svarbioms užduotims – tylą. Monotoniškiems darbams – podkastą ar audioknygas.

Žmona paklausė: „Kodėl nebeįjungi muzikos rašydamas?”

„Nes smegenys negali dviejų dalykų iš karto,” – atsakiau.

„Tai tu nebesi multitasker?” – nusišypsojo ji.

„Niekada ir nebuvau,” – pripažinau. – „Tiesiog blogai dariau du dalykus vietoj vieno.”

Kartais pripažinti ribas – pirmas žingsnis į efektyvumą.

Psichologas Mindaugas pridūrė dar vieną mintį: „Žmonės, kurie pripažįsta, kad negali daryti visko vienu metu, dažnai pasiekia daugiau nei tie, kurie bando.”

„Kodėl?” – paklausiau.

„Nes jie geriau planuoja,” – atsakė jis. – „Supranta, kad laikas ribotas, ir jį paskirsto protingiau.”

Dabar, kai noriu kažką padaryti gerai – darau tik tai. Nieko daugiau. Ir rezultatai – geresni nei bet kada.

Multitasking – graži iliuzija. Bet iliuzija. Laikas ją paleisti ir pradėti dirbti tikrai efektyviai.