Sėdėjau draugės Eglės virtuvėje, kai ji atidarė stalčių ir įmetė dar vieną duonos maišelio segtuką. Stalčiuje jų buvo gal trisdešimt.

„Ką tu su jais darai?” – paklausiau nustebusi.

„Viską,” – nusišypsojo ji. „Parodysiu.”

Ir per kitą valandą pamačiau keturis būdus, kaip tos mažos plastikines detalės gali palengvinti gyvenimą.

Pomidorams ir paprikoms – geriau nei siūlas

Eglė nuvedė mane į balkoną, kur augo pomidorai. Prie kuoliukų jie buvo pritvirtinti ne siūlais, o segtukais.

„Siūlą reikia rišti, paskui pjauti,” – paaiškino ji. „Segtuką – tiesiog užspaudžiu. Ir kai augalas užauga, lengvai nuimu.”

Ji parodė, kaip segtukas neįspaudžia ir nepažeidžia švelno stiebo. Jokių žymių, jokio streso augalui.

Dešimt sekundžių vietoj minutės. Ir augalas sveikesnis.

Laidų chaosas – išspręstas

Grįžome į kambarį. Prie kompiuterio stalo – jokio laidų raizginio. Žiūriu atidžiau – prie stalo krašto priklijuoti segtukai, ir kiekvienas laidas laikosi savo vietoje.

„Dvipusė juosta ir segtukai,” – paaiškino Eglė. „Užtrunka penkias minutes – ir daugiau nebereikia ieškoti, kuris laidas kur.”

Ji dar parodė, kad ant kiekvieno segtuko galima parašyti – telefono, kompiuterio, lempos. Kai reikia atjungti – iš karto žinai kurį.

Pagalvojau apie savo stalą, kur laidai susipynę į kamuolį. Ir supratau, kad turiu sprendimą.

Virtuvėje – rankšluosčiui ir gumytėms

„O virtuvėje?” – paklausiau.

Eglė nusivedė prie orkaitės. Prie rankenos – segtukas, o prie jo pritvirtintas lengvas rankšluostėlis.

„Pakabinu ir nuimu kai noriu,” – pasakė ji. „Be skylių sienoje, be kabliukų.”

Paskui atidarė stalčių: visos gumytės plaukams – surinktos ant vieno segtuko. Tvarkingai, vienoje vietoje.

„Anksčiau jos mėtėsi po visą stalčių,” – prisipažino ji. „Dabar – viena vieta, visada randu.”

Mezgėjoms – kaip žymeklis

„Dar vienas dalykas,” – Eglė išsitraukė mezginį. Prie vienos eilės – segtukas.

„Žymiu, kur sustojau,” – paaiškino ji. „Lengviau nei specialūs žymekliai. Ir visada po ranka.”

Ji parodė triuką: perpjovė segtuką išilgai, kad būtų plonesnis. Taip lengviau pritvirtinti prie mezginio ir netrukdo pirštams.

Pagalvojau apie mamą, kuri mezga. Turės naują idėją.

Vyras pamatė mano stalčių

Grįžau namo ir pradėjau rinkti segtukus. Po savaitės vyras atidarė stalčių ir paklausė: „Ką tu čia darai?”

„Renku,” – atsakiau. „Eglė parodė, kam jie reikalingi.”

Jis pažiūrėjo skeptiškai. Bet kai padariau tvarką prie jo kompiuterio stalo – nuomonę pakeitė.

„Tai iš tiesų veikia,” – prisipažino jis. „Kas dar?”

Dabar jis irgi neišmeta. Metame į bendrą stalčių.

Tie maži segtukai

Anksčiau duonos maišelio segtukai keliavo tiesiai į šiukšliadėžę. Dabar – į stalčių.

Dešimt segtukų – ir jau gali tvarkyti augalus, laidus, virtuvę, net mezginius.

Kartais patys paprasčiausi daiktai turi daugiausia naudos. Tiesiog reikia žinoti, kaip juos panaudoti.