Naršiau internete ir pamačiau vaizdo įrašą, kuris privertė sustoti: moteris kepa blynus ir tepa keptuvę… lūpdažio tūbele?

Pagalvojau – čia kažkoks pokštas. Bet paspaudžiau žiūrėti.

Po penkių minučių supratau, kad tai genijalu. Ir tą pačią dieną pradėjau rinkti tuščias tūbeles.

Sviesto dozatorius – už dyką

Idėja paprasta: išvalai tuščią lūpdažio tūbelę, užpildai suminkštintu sviestu, užsuki kamštelį. Ir laikai šaldytuve.

Kai reikia patepti keptuvę – išsitrauki, pasuki kaip lūpdažį, ir užtepi. Jokių riebalų ant pirštų. Jokio tirpstančio sviesto ant stalo.

Dešimt sekundžių. Švariai. Preciziškai.

Ir svarbiausia – visiškai nemokamai. Tūbelė, kurią būčiau išmetusi – dabar virtuvės įrankis.

Kaip išvalyti tūbelę

Pirmiausia – pašalinti likusį lūpdažį. Vatos pagaliuku išvaliau viską, kas liko viduje.

Paskui – praplauti po karštu vandeniu. Svarbu, kad vanduo pasiektų visas vidines dalis. Paskui – išdžiovinti švariu audeklu.

Patikrinau – jokio kvapo, jokios spalvos. Švaru.

Jei vis dar jaučiasi lūpdažio likučiai – galima palikti naktį pamerkus šiltame vandenyje su muilu.

Kaip užpildyti sviestu

Sviestas turi būti suminkštintas – ne tirpęs, bet minkštas. Šaukštu arba pirštais įspaudžiau į tūbelę.

Svarbu spausti stipriai, kad neliktų oro burbuliukų. Tada sviestas bus vientisas ir gerai pasiduos pasukant.

Užsukau originalų kamštelį – ir į šaldytuvą.

Po kelių valandų – kietas, paruoštas naudoti.

Kur naudoti – visur, kur reikia sviesto

Dabar naudoju blynams – patepu keptuvę prieš kiekvieną blyną. Greitai, švariai.

Keksų formeles – anksčiau suteptais pirštais tepiau kiekvieną skylutę. Dabar – perbraukiu tūbele per minutę.

Kepimo skardas – tas pats. Prieš dedant maistą – greitai užtepu.

Net sumuštiniams – kai reikia šiek tiek sviesto ant duonos, o sviestas šaldytuve kietas.

Patarimai, kad viskas veiktų

Laikyti būtinai šaldytuve – kambario temperatūroje sviestas per minkštas ir nebesuka.

Jei sviestas per kietas ir sunkiai tepasi – galima trumpai palaikyti po šiltu vandeniu.

Jei naudoji dažnai – pasiruošk kelias tūbeles iš karto. Laikyk šaldiklyje – ir visada turėsi atsargą.

Kamštelis svarbus – jis saugo sviestą nuo išdžiūvimo ir kvapų.

Sesuo pamatė ir negalėjo patikėti

Sesuo atėjo į svečius ir pamatė, kaip kepu blynus su lūpdažio tūbele.

„Ką tu darai?” – paklausė sustingusi.

„Tepu keptuvę,” – atsakiau ramiai.

„Lūpdažiu?”

„Ne – sviestu. Lūpdažio tūbelėje.”

Ji priėjo arčiau, pažiūrėjo. Ir po minutės: „Duok man tuščią tūbelę. Irgi noriu.”

Dabar abi renkame. Ir abiems virtuvėje švariau.

Tos tūbelės, kurias beveik išmečiau

Anksčiau tuščios lūpdažio tūbelės keliavo tiesiai į šiukšliadėžę. Dabar – į atskirą stalčių.

Kai susirenka kelios – ruošiu sviesto dozatorius. Vieną – sau, vieną – mamai, vieną – draugei.

Kartais geriausi virtuvės įrankiai – tie, už kuriuos nemokėjai nė cento.