Stovėjau prie tvoros ir kalbėjausi su kaimynu Rimu – septyniasdešimtmečiu, kuris atrodo geriau nei daugelis penkiasdešimtmečių. Jis kramtė lašinių riekelę ir matė mano žvilgsnį.

„Galvoji – cholesterolis, širdis, visi tie baisi?” – nusijuokė jis. „O aš tau pasakysiu kitaip.”

Ir papasakojo.

Tie maistingieji, apie kuriuos niekas nekalba

„Lašiniuose yra selenas,” – pradėjo Rimas. „Skydliaukei. Ir vitaminas D – kaulams. Retinolis – akims. Boras – irgi kaulams.”

Žiūrėjau į jį skeptiškai. Lašiniai – ir vitaminai?

„Niekas nereklamuoja, nes nepelninga,” – šypsojosi jis. „Pigus produktas, kurį galima gaminti namie. Kam reklamuoti?”

Vėliau patikrinau – jis buvo teisus. Lašiniuose tikrai yra šių medžiagų. Ne tiek daug kaip žuvyje ar daržovėse, bet yra.

Arachidono rūgštis – sudėtingas pavadinimas, paprastas poveikis

„Bet svarbiausia,” – Rimas pasilenkė arčiau, – „yra viena riebalų rūgštis. Arachidono. Ji reikalinga hormonams.”

Paklausiau, ką tai reiškia praktiškai.

„Vyrams – energijai,” – atsakė jis. „Ir ne tik energijai, jei supranti, ką turiu galvoje.”

Supratau.

Vėliau paskaičiau mokslinius straipsnius. Arachidono rūgštis tikrai dalyvauja hormonų sintezėje ir ląstelių signalizacijoje. Ar tai reiškia, kad lašiniai – stebuklingas vaistas? Ne. Bet ar jie turi naudos? Atrodo, kad taip.

Kiek ir kada – štai kur paslaptis

„Bet aš nesakau, kad reikia valgyti kasdien po pusę kilogramo,” – pabrėžė Rimas. „Dvi plonos riekelės. Du tris kartus per savaitę. Ir viskas.”

Jis paaiškino savo logiką: lašiniai turi sočiųjų riebalų ir natrio. Perdaug – blogai širdžiai. Bet saikingai – organizmas gauna naudingų medžiagų be žalos.

„Ir geriausia – prieš vakarą,” – pridūrė jis su šypsena. „Kai reikia energijos.”

Supratau, ką jis turėjo galvoje.

Kas turėtų būti atsargesnis

„Bet ne visiems tinka,” – rimtai pasakė Rimas. „Jei turi aukštą kraujospūdį, cholesterolį, inkstų problemas – geriau pasitark su gydytoju.”

Jis paminėjo, kad perdirbta mėsa siejama su tam tikromis rizikomis. Bet lašiniai – ne dešra, ne parduotuviniai gaminiai. Namuose rūkyti, be chemijos – visai kas kita.

„Mano tėvas valgė lašinius visą gyvenimą,” – pasakė jis. „Gyveno iki devyniasdešimties. Bet jis ir judėjo visą dieną, ne sėdėjo prie kompiuterio.”

Žmona pakėlė antakį

Grįžau namo ir papasakojau žmonai apie pokalbį su Rimu.

Ji pažvelgė skeptiškai: „Tai dabar valgysi lašinius ir sakysi, kad sveika?”

„Saikingai,” – atsakiau. „Du kartus per savaitę. Plonas riekeles.”

Ji pagalvojo ir pasakė: „Na, jei Rimas taip atrodo septyniasdešimties – gal kažką žino.”

Kitą savaitgalį nusipirkome namų gamybos lašinių iš turgaus.

Tas pokalbis prie tvoros

Kartais pagalvoju apie Rimą ir jo lašinių filosofiją. Ne apie tai, kad lašiniai – stebuklas. Bet apie tai, kad seniai žinomi produktai turi naudos, kurios nepastebime.

Saikingai. Su protu. Ir nepamiršti judėti.

Gal todėl Rimas atrodo taip gerai.