Alyvuogių aliejus buvo mano šventas gralis. Ant salotų, ant duonos, į košę – visur. Skaičiau, kad Viduržemio jūros dieta geriausia širdžiai, ir aliejus buvo jos pagrindas.
Kol vienas pokalbis su kardiologu apvertė viską, ką žinojau.
„O riešutus valgote?”
Atėjau pas kardiologą Andrių rutininiam patikrinimui. Dvidešimt penkerių metų praktika, specializacija – širdies ir kraujagyslių prevencija. Peržiūrėjo tyrimus, paklausė apie mitybą.
„Alyvuogių aliejų naudoju kasdien,” – pasigyriau.
„Gerai. O graikinius riešutus?”
„Retai. Gal kartą per mėnesį.”
Jis pakėlė galvą nuo dokumentų: „Tai štai ką pakeisime.”
„Bet aliejus juk sveika? Viduržemio jūros dieta ir visa kita…”
„Sveika. Bet riešutai – dar sveikiau. Ir aš jums paaiškinsiu kodėl.”
Omega-3: skaičiai, kurie mane nustebino
Andrius paėmė lapelį ir pradėjo rašyti.
„Viename šaukšte alyvuogių aliejaus yra apie 0,1 gramo omega-3. Viename saujoje graikinių riešutų – 2,5 gramo.”
„Dvidešimt penkis kartus daugiau?”
„Maždaug taip. Ir tai alfa-linoleno rūgštis, kuri organizme virsta ilgosios grandinės omega-3. Būtent jos reikia arterijoms.”
Jis paaiškino, kad omega-3 mažina uždegimą kraujagyslėse, gerina jų elastingumą, neleidžia formuotis apnašoms. Alyvuogių aliejus irgi naudingas, bet jo poveikis kuklesnis.
„Tai kodėl visi kalba apie aliejų, o ne apie riešutus?” – nesupratau.
„Nes aliejų lengviau parduoti. Buteliukas lentynoje atrodo gražiau nei maišelis riešutų.”
Tyrimas, kuris įtikino galutinai
Andrius paminėjo vieną tyrimą – PREDIMED. Didelis, ilgalaikis, tūkstančiai dalyvių.
„Žmonės, kurie valgė graikinius riešutus, turėjo dvidešimt vienu procentu mažesnę širdies ligų riziką nei kontrolinė grupė.”
„Nuo riešutų?”
„Nuo riešutų kartu su visa dieta. Bet riešutų poveikis buvo vienas stipriausių. Jie mažino blogąjį cholesterolį, uždegimo žymenis, arterijų standumą.”
Jis pridūrė dar vieną detalę. Graikiuose riešutuose yra polifenolių – elaginų rūgščių – kurios žarnyne virsta antioksidantais. Alyvuogių aliejuje tokių nėra.
„Tai aliejų mesti?” – paklausiau.
„Ne. Aliejus geras. Tiesiog pridėkite riešutų. Saują per dieną – apie trisdešimt gramų.”
Ką pakeičiau per mėnesį
Pradėjau valgyti graikinius riešutus kiekvieną rytą. Į košę, į jogurtą, kartais tiesiog saujelę prieš pietus.
Žmona iš pradžių juokėsi: „Dabar tu kaip voverė.”
Bet po mėnesio, kai papasakojau apie kardiologą ir tuos skaičius, ji pati pradėjo dėti riešutų į salotas.
„Kodėl niekas anksčiau nesakė?” – paklausė ji.
„Nes visi buvome užhipnotizuoti alyvuogių aliejaus,” – atsakiau. „Jis gražiau atrodo reklamose.”
Per tris mėnesius pastebėjau, kad energijos daugiau, ypač popietėmis. Ar tai nuo riešutų? Sunku pasakyti tiksliai. Bet kai kitą kartą nuėjau pas Andrių, jis pažiūrėjo tyrimus ir linktelėjo.
„Cholesterolis gerėja. Matote, ką daro paprasti dalykai?”
„Sauja riešutų per dieną?”
„Sauja riešutų per dieną.”
Andrius buvo teisus – kartais geriausias pasirinkimas ne tas, kuris garsiausiai reklamuojamas. Riešutai tyliai guli lentynoje šalia blizgančių aliejaus butelių, o jų nauda pranoksta daugelį brangių papildų. Reikėjo tik kardiologo, kuris nebijojo pasakyti tiesą, net jei ji prieštarauja populiarioms tendencijoms.
