Dvidešimt metų vengiau druskos. Gėriau vaistus, mažinau stresą, sportavau. Kraujospūdis vis tiek šokinėjo. Gydytojai keitė vaistus, didino dozes, bet niekas nepadėjo stabiliai. Kol perskaičiau apie Oklando universiteto tyrimą ir supratau – gal problema ne ten, kur visi ieškojo. Gal ji slypi smegenyse.
Ką mokslininkai atrado smegenų kamiene
Tyrėjai, vadovaujami dr. Juliano Patono, nustatė nedidelę smegenų kamieno sritį – lateralinę parafacialinę zoną. Ši vieta kontroliuoja automatines funkcijas: kvėpavimą, širdies ritmą, virškinimą.
Pasirodo, kai ši sritis tampa hiperaktyvi – kraujagyslės susitraukia ir spaudimas pakyla. Ne dėl druskos, ne dėl streso, ne dėl inkstų. Dėl neuronų, kurie „įstrigo” aktyvumo režime.
„Tai fundamentaliai keičia mūsų supratimą,” – sakė kardiologas Paulius, su kuriuo kalbėjausi apie šį tyrimą. – „Dvidešimt metų gydėme pasekmes, o priežastis buvo kitur.”
Kodėl vaistai kartais neveikia
Mano kaimynas Rimantas geria tris skirtingus vaistus nuo kraujospūdžio. Vis tiek kas rytą matuoklė rodo per aukštus skaičius. Jis jau nebetiki, kad kas nors padės.
Dabar suprantu kodėl. Tradiciniai vaistai veikia periferijoje – atpalaiduoja kraujagysles, šalina skysčius. Bet jei problema kyla iš smegenų kamieno – jie tiesiog nesiekia šaltinio.
„Įsivaizduokite, kad bandote išjungti signalizaciją, bet ji prijungta prie kito pastato,” – paaiškino kardiologas Paulius. – „Galite spausti mygtukus kiek norite – nieko neįvyksta.”
Tyrimai rodo, kad maždaug 10-15 procentų hipertenzijos atvejų yra atsparūs standartiniam gydymui. Dalis jų gali būti būtent šio tipo – neurogeninė hipertenzija.
Kaip ši sritis aktyvuojasi
Lateralinė parafacialinė zona aktyvuojasi ne šiaip sau. Ji reaguoja į tam tikrus veiksmus: priverstinį iškvėpimą, juoką, kosulį, fizinį krūvį.
„Tai normalu,” – sakė gydytojas. – „Problema atsiranda, kai ši sritis lieka aktyvi net tada, kai turėtų nurrimti.”
Lėtinis stresas, miego sutrikimai, tam tikri neurologiniai pokyčiai gali „užstrigdyti” šią zoną aktyvumo būsenoje. Tada kraujospūdis lieka pakilęs nuolat – net miegant, net ilsintis.
Kas keičiasi gydyme
Mokslininkai jau kuria naujas terapijas. Viena kryptis – vaistai, kurie veikia būtent šios smegenų srities neuronus. Kita – giluminė smegenų stimuliacija, panaši į tą, kuri naudojama Parkinsono ligai gydyti.
„Klinikiniai tyrimai jau vyksta,” – patvirtino kardiologas Paulius. – „Per penkerius–dešimt metų galime turėti visiškai naujų gydymo būdų.”
Tai nereiškia, kad dabartiniai vaistai nenaudingi. Daugumai žmonių jie veikia puikiai. Bet tiems, kuriems niekas nepadeda – ši žinia gali būti vilties šaltinis.
Ką galite padaryti dabar
Jei jūsų kraujospūdis nekontroliuojamas nepaisant kelių vaistų – verta pasikalbėti su gydytoju apie galimą neurogeninę priežastį.
„Kol kas neturime specifinių testų,” – pripažino gydytojas. – „Bet žinojimas, kad tokia priežastis egzistuoja, jau yra žingsnis į priekį.”
Gyvenimo būdo pokyčiai lieka svarbūs. Streso valdymas, geras miegas, fizinis aktyvumas – visa tai veikia ir smegenų kamieną, ne tik širdį.
Mano kaimynas Rimantas, kai papasakojau apie šį tyrimą, pirmą kartą per metus nusišypsojo. „Gal ne aš kaltas,” – pasakė jis. – „Gal tiesiog dar nerado teisingo rakto.”
Jo žmona Aldona pridūrė: „Tiek metų jautėsi, kad daro kažką blogai. O gal tiesiog medicina dar nebuvo pasiruošusi.”
Kartais mokslas atskleidžia tai, ko nežinojome dešimtmečiais. Ir kartais tai keičia viską.
