Sėdėjau darbe ir vėl pajutau, kaip akis pradėjo trūkčioti. Trečią mėnesį iš eilės. Galvojau – stresas, kompiuteris, per mažai miego. Bet kai nuėjau pas gydytoją Rūtą dėl visai kito reikalo, ji iškart pastebėjo.
„Palauk”, – sustabdė mane. „Ar dažnai tau taip akis daro?” Pasakiau, kad jau kelis mėnesius vyksta. Ji linktelėjo ir paklausė toliau: „O žandikaulį sukandi naktį? Ryte skauda smilkinius?” Nustebau – iš kur ji žino? „Taip, bet maniau, kad nuo streso darbe.”
Gydytoja Rūta paaiškino ramiai: „Visi taip galvoja. Bet aš tau pasakysiu vieną dalyką – pirmiausia pasitikrinsime magnio lygį kraujyje. Tada kalbėsime toliau.”
Tyrimo rezultatai, kurių nesitikėjau
Po savaitės grįžau atsiimti rezultatų. Magnis buvo žemiau normos. Gydytoja parodė lapą ir paaiškino: „Matai šitą skaičių? Štai kodėl akys trūkčioja, žandikaulis įsitempęs, ir dar vienas dalykas – pažiūrėk į veidrodį atidžiau. Oda blankesnė nei turėtų būti tavo amžiaus.”
Pagalvojau, kad gal perdeda. Bet ji tęsė toliau: „Magnis reikalingas raumenims atsipalaiduoti. Kai jo trūksta, raumenys nuolat įsitempę ir negali atsipalaiduoti. Akių vokai, žandikaulio raumenys, net veido raumenys – viskas susitraukę ir dirba be pertraukos.”
Paskambinau mamai ir papasakojau viską. Ji nusijuokė: „Tai nuo to ir man akis trūkčioja jau pusmetį? O aš galvojau, kad senatvė prasideda.” Pasakiau, kad gal ir jai vertėtų nueiti pasitikriti.
Penki požymiai, kuriuos ignoravau
Gydytoja Rūta išvardijo, ko turėjau ieškoti nuo pat pradžių: akių trūkčiojimas, žandikaulio sukandimas, blanki oda be natūralaus spindesio, spuogai, kurie niekaip nepraeina nuo jokių kremų, ir ankstyvi raukšlių požymiai. Visus penkis turėjau, tik nežinojau, kad jie tarpusavyje susiję.
„Žmonės galvoja, kad tai atskiros problemos ir reikia skirtingų gydymų”, – paaiškino ji. „Bet labai dažnai priežastis viena – mineralų trūkumas organizme. Magnis yra vienas svarbiausių, ir jo trūksta daugumai žmonių.”
Pradėjau gerti magnio papildus kasdien. Kolegė darbe paklausė: „Ir ką, tikrai padeda tos tabletės?” Po mėnesio galėjau atsakyti tvirtai: „Akys nebetrūkčioja nė karto. Žandikaulis ryte neskauda. Net oda geriau atrodo – pati matau skirtumą.”
Kodėl niekas apie tai nekalba
Vyras iš pradžių žiūrėjo skeptiškai: „Nu jo, nuo kažkokių vitaminų viskas pasikeis per mėnesį.” Bet kai pamatė, kad tikrai nebesiskundžiu akimis ir ramiau miegu, pats paprašė: „Klausyk, gal ir man tų tablečių duok pabandyti.”
Gydytoja Rūta per paskutinį vizitą pasakė svarbų dalyką: „Žinai, kas keisčiausia visoje šitoje istorijoje? Tai labai paprastas dalykas, bet žmonės metų metais kenčia ir nežino tikros priežasties. Viskas dėl to, kad niekas neklausia tinkamų klausimų.”
Dabar kiekvieną kartą, kai kam nors matau trūkčiojančią akį, klausiu to paties: „O magnis tikrintas kada nors?” Dauguma žiūri nustebę – niekada apie tai nepagalvojo. Lygiai taip pat, kaip ir aš tada sėdėdama pas gydytoją Rūtą.
