„Tu juokauji,” – pasakė kaimynas Algis, kai ištraukiau iš krepšio kastoro aliejų. Jo vejas atrodė kaip po bombardavimo – kupetų kupetos, išraustų tunelių linijos, sugadintas visas pavasarinis darbas.
Jis bandė viską: spąstus, ultragarsinius atbaidytuvus, net kažkokius miltelius iš interneto. Nieko. Kurmiai grįždavo po savaitės, kartais dar greičiau.
„Per mėnesį pamatysi,” – pasakiau jam. Šypsojosi skeptiškai. Po trijų savaičių paskambino pats.
Kodėl kastoro aliejus veikia kitaip
Kurmiai beveik nieko nemato – jų akys mažytės ir beveik nefunkcionuoja. Užtat jų uoslė neįtikėtinai jautri. Būtent ja jie orientuojasi požeminiuose tuneliuose, ieško sliekų ir lervų.
Kastoro aliejaus kvapas jiems sukelia tikrą diskomfortą. Ne tiesiog nemalonų pojūtį – o stiprų signalą, kad ši teritorija pavojinga. Aliejus tirštesnis už vandenį, todėl įsigeria į tunelių sieneles ir išlieka savaitėmis.
Kurmis, susidūręs su šiuo kvapu savo namuose, neturi kito pasirinkimo – reikia kraustytis. Ne slėptis giliau, ne laukti. Tiesiog eiti kitur.
Kaip paruošti mišinį
Receptas paprastas: tris šaukštus kastoro aliejaus sumaišykite su šaukštu indų ploviklio ir litru vandens. Indų ploviklis padeda aliejui ištirpti vandenyje ir tolygiau pasiskirstyti dirvoje.
Supilkite mišinį į laistytuvą ir gausiai užpilkite ant kiekvienos kurmiarausės. Po to dar kartą palaistykite paprastu vandeniu – taip tirpalas įsiskverbs giliau į tunelių sistemas.
Svarbiausias dalykas – apdorokite visas kurmiarausės vienu metu. Jei paliksite dalį nepaliestas, kurmiai tiesiog persikels į tą zoną ir toliau knissis.
Viena klaida, kuri sugadina viską
Daugelis žmonių užpila vieną kartą ir laukia stebuklo. Taip neveikia.
Po smarkaus lietaus – daugiau nei 25 mm per parą – kastoro aliejaus koncentracija smarkiai sumažėja. Kurmiai tai pajunta ir pradeda grįžti.
Stebėkite savo kiemą: jei pamatote naujas kupetas ar šviežiai iškastus tunelius, laikas pakartoti procedūrą. Paprastai per pirmąjį mėnesį reikia dviejų–trijų užpylimų, vėliau – tik po stipresnių liūčių.
Ką daryti, kai kurmiai išeina
Kaimynas Algis paskambino po trijų savaičių: „Nė vienos naujos kupetos. Bet dabar mano veja atrodo kaip mėnulio paviršius.”
Čia prasideda antrasis etapas. Palaukite lietingo oro – tada dirva minkšta ir lengvai formuojama. Paimkite grėblį ir išlyginkite kupetas, paskirstydami žemę po aplinkinį plotą.
Smarkiai pažeistose vietose pasėkite žolės sėklų. Po poros savaičių veją pradės atsigauti.
Algis dabar pats perka kastoro aliejų kitiems kaimynams. Sako, kad per trisdešimt metų išleido šimtus eurų visokiems prietaisams ir chemikalams – o sprendimas kainavo penkis eurus vaistinėje.
Kartais paprasčiausias būdas slypi ten, kur net nežiūrime.
