Kiekvieną pavasarį kaimynė Aldona važiuoja į sodų centrą. Grįžta su pilnu bagažniku: trąšos, mineralai, stimuliatoriai. 50-70 eurų vien gėlynui.
Aš stoviu prie krosnies ir seriu pelenus į kibirą.
„Tu su tais pelenais”, – sako ji skeptiškai. „Tai senoviškai.”
Gegužę mano rožės žydi pirmosios. Mano jurginai – aukščiausi gatvėje. Aldona klausia: „Kokias trąšas naudoji?”
„Pelenus”, – atsakau. „Tuos pačius, kuriuos laikei senoviškais.”
Kodėl pelenai veikia
Medžio pelenai – tai:
Kalis (K) – 5-10% – skatina žydėjimą ir vaisių formavimąsi.
Fosforas (P) – 1-3% – stiprina šaknis.
Kalcis (Ca) – 25-30% – gerina dirvos struktūrą.
Magnis, geležis, cinkas, boras – mikroelementai, kurių augalams reikia.
Tai TIKSLIAI tos pačios medžiagos, kurios parašytos ant brangių trąšų pakuočių. Tik pelenai – nemokamai.
Dviejų formų pasirinkimas
Sausa forma
Paprasčiausia: tiesiog išbarstyti pelenus ant drėgnos žemės.
Norma: 200 g (apie 1 stiklinę) vienam kvadratiniam metrui.
Kada: rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Privalumas: ilgai veikia, atbaido šliužus ir snailius.
Skysta forma (užpilas)
Geriau įsisavina, galima tiksliau dozuoti.
Kaip paruošti: 1 stiklinė pelenų + 10 litrų vandens. Palikti kelioms valandoms, retkarčiais pamaišyti.
Dozė: 0,5 litro mažiems augalams, iki 1 litro didesniems.
Kada: žydėjimo metu, kai augalams labiausiai reikia kalcio ir kalio.
Receptas: pelenai + actas (nuo žiedų galo puvimo)
Pomidorai ir paprikos kartais „serga” – vaisių apačia pajuoduoja ir supūva. Tai kalcio trūkumas.
Sprendimas:
10 litrų vandens + 1 stiklinė pelenų.
Palikti valandą.
Pridėti ½ stiklinės 9% acto (bet kokio – valgomojo ar obuolių sidro).
Bus putojimas – tai normalu. Reiškia, kad kalcis tampa prieinamas augalams.
Laistyti po 0,5-1 litro kiekvienam augalui.
Rezultatas: žiedų galo puvimas sustoja. Vaisiai formuojasi normaliai.
SVARBU: pelenų ir azoto taisyklė
Pelenų NEGALIMA naudoti KARTU su azoto trąšomis (karbamidu, amonio salietra, mėšlu).
Kodėl? Pelenai šarminiai. Azotas šarminėje aplinkoje virsta dujomis ir išgaruoja.
Rezultatas: prarandate ir azotą, ir pinigus.
Sprendimas: 2 savaičių intervalas.
Pirmiausia – pelenai. Po 2 savaičių – azoto trąšos.
Arba: pavasarį – pelenai, vasarą – azotas.
Kokius pelenus naudoti
TINKA: beržo, ąžuolo, vaismedžių, bet kokios medienos pelenai.
NETINKA: anglies pelenai (turi sieros), dažytos medienos pelenai (chemikalai), plastiko ar popieriaus liekanos.
Geriausi: kietmedžių (beržo, ąžuolo) pelenai – daugiausiai kalio.
Kokiems augalams pelenai tinka
MĖGSTA pelenus: rožės, jurginai, pomidorai, paprikos, svogūnai, česnakai, bulvės, braškės.
NEMĖGSTA pelenų: rododendrai, hortenzijos, mėlynės, spanguolės (jiems reikia rūgščios dirvos, o pelenai ją šarmina).
Aldonos pokytis
Šį pavasarį Aldona atėjo su klausimu: „Gal turi pelenų?”
Dabar ji irgi kaupia. Krosnies sezonas baigėsi, bet kibiras pilnas.
„50 eurų sutaupiau”, – sako ji. „Ir gėlynas – ne blogesnis.”
Net geresnis, sakyčiau. Bet to garsiai nesakau.
Išvada
Pelenai – ne „senoviška”. Tai išmintinga.
Kalis, fosforas, kalcis – viskas, ko reikia gėlynui.
Nemokamai. Natūralu. Veikia.
Kartais geriausia trąša – ta, kuri liko nuo žiemos šildymo.
Kiek galima sutaupyti
Skaičiuoju per sezoną:
Kalis (trąšos) – 15-20 €
Fosforas – 10-15 €
Kalcis (kalkės) – 5-10 €
Mikroelementai – 10-15 €
Viso: 40-60 € per sezoną.
Pelenai: 0 €.
Per 10 metų – 400-600 € sutaupyta. Ir rezultatai – ne blogesni.
Aldona dabar skaičiuoja taip pat. Ir šypsosi.
