„Patepk lauru”, – sakydavo senelė kiekvieną kartą, kai kas nors skundėsi skausmu.
Kelis? Lauru. Nugarą? Lauru. Peršalai? Lauru. Visa ko vaistas – vienas buteliukas tamsaus aliejaus su plaukiojančiais lapais.
Man atrodė – senoviniai prietarai. Kažkokia magija, kurios niekas nepaaiškina.
Kol man pačiam pradėjo skaudėti kelius. 45 metai, bėgiojimas ant asfalto, ir vieną dieną – skausmas, kuris nesibaigė.
Vaistai padėjo, bet nenorėjau jų gerti nuolat. Tada prisiminiau senelės buteliuką.
Ką senelė žinojo
Senelė nemokėjo paaiškinti moksliniais terminais. Ji sakydavo: „Lauras šildo ir gydo.”
Dabar žinau daugiau. Lauro lapuose yra junginių – eukaliptolo, linaloolio, kitų – kurie:
Mažina uždegimą. Veikia panašiai kaip silpni priešuždegiminiai vaistai, tik vietiškai.
Gerina kraujotaką. Kai įtrini aliejų – jauti šilumą. Tai ne iliuzija – kraujotaka toje vietoje tikrai padidėja.
Ramina skausmą. Per tuos pačius uždegimo ir kraujotakos mechanizmus.
„Šildo ir gydo” – senelė buvo teisi. Tik kitais žodžiais.
Kodėl aliejus, o ne lapai
Senelė gamino būtent aliejų, ne arbatą. Ir tai – svarbu.
„Arbata – vidui. Aliejus – išorei”, – sakydavo ji.
Bet yra ir kita priežastis. Kai lauro lapus užpili aliejumi, veikliosios medžiagos išsiskiria ir koncentruojasi. Aliejus jas stabilizuoja – neišgaruoja, nesuyra nuo šilumos.
Plius – aliejus prasiskverbia pro odą. Lapas ant odos – ne. Aliejus neša tas veikliąsias medžiagas gilyn, į raumenis ir sąnarius.
Kaip senelė gamino
Jos receptas buvo paprastas:
Ingredientai:
30-40 džiovintų lauro lapų (pirko turguje arba džiovino pati)
500ml aliejaus – ji naudojo saulėgrąžų, bet sakydavo, kad alyvuogių dar geresnis
Paruošimas:
Lapus sudeda į stiklinį indą.
Užpila aliejumi.
Pastato į šiltą vietą (ji statydavo ant krosnies, kur šilta, bet ne karšta).
Laiko 3-4 savaites, kasdien pakratydama.
Nukošia per marlę.
Supila į tamsaus stiklo buteliuką.
„Kuo ilgiau stovi – tuo stipresnis”, – sakydavo. Bet 3 savaitės – minimumas.
Kaip naudoti
Senelė turėjo savo „protokolą”:
Keliams ir sąnariams:
Įšildo aliejų (pastato buteliuką į šiltą vandenį 5 min).
Užtepa ant skaudamos vietos.
Švelniai įmasažuoja 5-10 minučių.
Apvynioja šiltu audeklu ar vilnone skara.
Palieka 1-2 valandoms arba visai nakčiai.
Nugaros skausmui:
Tas pats, tik prašo kažko, kad įtrintų. „Pati nugaros nepasieksi kaip reikia.”
Peršalimui:
Užtepa ant krūtinės ir nugaros viršaus.
Apsirengia šiltai.
„Prakaitavimas išneša ligą”, – sakydavo.
Mano patirtis
Pagaminau aliejų pagal senelės receptą. Laukiau 4 savaites – ilgiausios savaitės, kai keliai skauda.
Pirmas kartas: užtepiau, įmasažavau, apvyniojau. Jaučiau šilumą – malonią, ne deginančią. Po valandos – skausmas ne dingo, bet sumažėjo. Užmigau be tablečių.
Po savaitės: tapau kasdien ryte ir vakare. Skausmas – aiškiai mažesnis. Ne nulis, bet valdomas.
Po mėnesio: galiu bėgioti (švelniau, ne ant asfalto). Skausmas ateina tik po didesnio krūvio, ir lauro aliejus jį numalšina.
Ar tai pakeitė vaistus? Ne visiškai. Bet sumažino jų poreikį. Vietoj tablečių kasdien – tabletės kartą per savaitę, kai tikrai blogiau.
Perspėjimai
Senelė žinojo ir perspėjimus:
Testas pirma. „Visada pirma ant rankos pasimatuok.” Užtepk mažą kiekį ant riešo vidaus, palauk 24 valandas. Jei neparausta, neniežti – galima naudoti.
Ne ant žaizdų. Atvira žaizda + aliejus = infekcijos rizika.
Ne veidui. Per stipru, gali dirginti.
Ne vaikams. Bent jau ne be gydytojo leidimo.
Jei labai skauda – pas gydytoją. Lauro aliejus – pagalbinė priemonė, ne pakaitalas diagnozei.
Laikymas
Senelės aliejus stovėdavo tamsioje spintelėje, tamsaus stiklo buteliuke.
Galioja: iki metų, jei laikomas teisingai (tamsa, vėsa, sandariai uždarytas).
Ženklas, kad sugedo: kvapas pasikeitė, atsirado drumstumas, pelėsis. Tada – išmesti.
Kur gauti
Pasigaminti pačiam – geriausia. Lauro lapai – vaistinėse, prieskonių skyriuose, turguje. Pigūs.
Nupirkti – specializuotose parduotuvėse, Etsy, ekologiškų produktų e-parduotuvėse. Bet tikrink ingredientus – turi būti tik lauro lapai ir bazinis aliejus, be priedų.
Galutinė mintis
Senelės jau nebėra. Bet jos lauro aliejaus buteliukas – stovi mano spintelėje. Ir pagaminu naują, kai senasis baigiasi.
Ji nežinojo apie eukaliptolį ir linaloolį. Bet žinojo, kad veikia. Per dešimtmečius naudojimo ir stebėjimo.
Kartais senoji išmintis – tiesiog mokslas, kurio dar nebuvo kam ištirti.
