Antacidinės tabletės, rūgštį slopinantys vaistai, kramtomieji – viskas buvo mano naktinio stalelio stalčiuje. Rėmuo vargino beveik kasdien, ypač vakare. Maniau – tokia mano dalia.
Kol gydytoja, peržiūrėdama mano vaistų sąrašą, paklausė: „Kiek laiko jau vartoji šiuos preparatus?” Atsakiau – gal metus, gal ilgiau. Ji pakėlė antakį: „O žoleles bandei?”
Pagalvojau – žolelės nuo rėmens? Skamba kaip močiutės patarimai. Bet ji paaiškino kažką, ko nežinojau.
Kodėl tabletės – ne visada geriausias pasirinkimas
Vaistai nuo rūgštingumo veikia greitai. Bet jie nedaro vieno dalyko – nepadeda gleivinei atsigauti. Jie tik slopina rūgštį. O sudirginta gleivinė lieka sudirginta.
Be to, ilgalaikis rūgštį slopinančių vaistų vartojimas turi savo kainą: blogesnis maisto medžiagų įsisavinimas, padidėjusi infekcijų rizika, priklausomybė nuo tablečių.
„Žolelės daro kitką,” – paaiškino gydytoja. „Jos apvilko gleivinę, leidžia jai atsistatyti ir ramina spazmus. Tai ne greitas sprendimas, bet ilgalaikis.”
Trys žolelės, kurias ji rekomendavo
Saldymedis (be glicirizino – DGL forma) – sudaro apsauginę plėvelę ant gleivinės, ramina deginimą. Svarbu rinktis būtent DGL formą – paprastas saldymedis gali kelti kraujospūdį.
Vaistinė dedešva (marshmallow root) – gleivinga šaknis, kuri apvelka sudirgusią gleivinę lyg pleistras iš vidaus. Galima gerti kaip arbatą arba šaltą užpilą.
Linų sėmenys – užmirkę vandenyje sudaro želė, kuri nuramina ir apsaugo skrandžio sieneles.
„Visos trys veikia panašiai – dengia ir saugo. Bet kiekviena šiek tiek kitaip,” – paaiškino gydytoja.
Papildomas ginklas – ramunėlės
Jei kartu su rėmeniu turite spazmų, pūtimo ar „nervingo skrandžio” – gydytoja rekomendavo pridėti ramunėlių arbatą.
Ramunėlės nesudaro apsauginio sluoksnio kaip saldymedis ar linai. Bet jos atpalaiduoja lygiuosius raumenis, mažina spazmus ir ramina uždegimą.
„Vakare, prieš miegą – puodelis ramunėlių. Tai padeda ir skrandžiui, ir miegui,” – sakė ji.
Kaip vartoti – paprastos schemos
Linų sėmenų želė:
- 1 arbatinis šaukštelis linų sėmenų
- Užpilti stikline vandens vakare, palikti per naktį
- Ryte išgerti želė ant tuščio skrandžio
Dedešvos arbata:
- 1 arbatinis šaukštelis džiovintos šaknies
- Užpilti šiltu (ne karštu) vandeniu
- Palaikyti 2–4 valandas arba per naktį
- Gerti prieš valgį
Saldymedis (DGL):
- Kramtomosios tabletės arba milteliai
- Prieš valgį arba esant diskomfortui
- Laikytis pakuotėje nurodytos dozės
Ramunėlių arbata:
- 1 arbatinis šaukštelis žiedų
- Užpilti karštu vandeniu, palaikyti 10 minučių
- Gerti vakare arba tarp valgių
Ko tikėtis per pirmas savaites
Gydytoja perspėjo – tai ne tabletės, kurios veikia per minutes.
Pirma savaitė: gal šiek tiek lengviau, bet ne dramatiškai.
Antra–trečia savaitė: daugelis pastebi, kad rėmuo retesnis, silpnesnis.
Po mėnesio: jei viskas daroma teisingai – reikšmingas pagerėjimas.
„Gleivinei reikia laiko atsigauti. Tu jai tą laiką suteiki,” – sakė ji.
Kada žolelės nepadės
Svarbu žinoti ribas. Gydytoja aiškiai pasakė – kreiptis į specialistą, jei:
- Rėmuo nesumažėja per kelias savaites
- Yra rijimo sunkumų
- Atsiranda svorio kritimas be priežasties
- Matote kraują vėmaluose ar išmatose
- Jaučiate stiprų krūtinės skausmą
„Tai gali būti ženklai, kad problema rimtesnė. Tada ne arbatos reikalingos,” – perspėjo ji.
Taip pat – jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, diabeto ar kitus – pasitarkite prieš pradėdami žoleles. Kai kurios gali sąveikauti.
Po dviejų mėnesių – naujas gyvenimas
Pradėjau nuo linų sėmenų ryte ir ramunėlių vakare. Po savaitės pridėjau dedešvos arbatą prieš pietus.
Po mėnesio – antacidinės tabletės vis dar guli stalčiuje. Bet nebeatidarau jo kiekvieną vakarą.
Rėmuo neišnyko visiškai – kartais, po labai riebaus valgio ar alkoholio, dar pasirodo. Bet kasdieninis diskomfortas – praeitis.
Gydytoja buvo teisi. Kartais seni sprendimai veikia geriau nei nauji. Tereikia kantrybės ir teisingų žolelių.
