Tą rytą virtuvėje vėl koviausi su keptuve. Blynai limpa, plėšosi, pirmas visada sudega, o paskutinis jau šaltas. Močiutė stovėjo šalia, žiūrėjo tylėdama – kol neištvėrė.
„Duok tą keptuvę”, – pasakė ji ir išėmė iš spintelės paprastą svogūną. Perpjovė per pusę, įmerkė į lėkštę su aliejumi ir pradėjo trinti per karštą paviršių. Aš tik stovėjau ir negalėjau patikėti, kad per tiek metų to nežinojau.
Pasirodo, ši technika buvo įprasta dar mūsų prosenelių virtuvėse – kai nebuvo nei teflono, nei silikoninių teptuvelių. O svarbiausia – ji veikia geriau nei bet kas, ką bandžiau iki šiol.
Kodėl būtent svogūnas, o ne teptukas
Kai svogūno pjūvio paviršius liečia karštą metalą, jis paleidžia ne tik aliejų, bet ir savo sultis su natūraliais cukrumis. Šis mišinys sukuria plonutėlį sluoksnį, kuris veikia kaip barjeras tarp tešlos ir metalo.
„Teptukas tik ištepa aliejų nelygiai – kur per daug, kur per mažai”, – aiškino močiutė, tolygiai braukdama svogūnu ratu. „O svogūnas pats reguliuoja – kiek reikia, tiek ir palieka.”
Ir dar vienas netikėtas privalumas: blynai įgauna vos juntamą pikantišką atspalvį. Ne svogūnų skonį – tiesiog gilesnį, įdomesnį aromatą.
Kaip tai padaryti teisingai
Techniką įvaldyti paprasta, bet yra keletas niuansų, kurie lemia rezultatą.
Pirmiausia – svogūną pjaukite per pusę taip, kad gautųsi plokščias, lygus paviršius. Galite jį užmauti ant šakutės, kad neprisvilintumėte pirštų. Į seklią lėkštutę įpilkite šiek tiek aliejaus – užtenka plono sluoksnio dugne.
Keptuvę įkaitinkite iki vidutinės temperatūros. Per karšta – svogūnas degs ir paliks kartų skonį. Per šalta – nesuveiks.
Įmerkite svogūno pjūvį į aliejų ir tolygiai patrinkite per visą keptuvės paviršių. Judesys turi būti ramus, be spaudimo – tarsi valytumėte, o ne šveistumėte.
Viena klaida, kurią daro beveik visi
„Matai, kaip jis jau parudavo?” – parodė močiutė po kelių blynų. „Dabar reikia pakeisti arba nupjauti tą sluoksnį.”
Čia ir slypi dažniausia klaida. Žmonės naudoja tą patį svogūno griežinėlį per ilgai, kol jis apdega ir pradeda palikti tamsius taškelius ant blynų. Kai paviršius parudavo – laikas atnaujinti.
Vieno didelio svogūno užtenka maždaug 15–20 blynų. Kas keturis penkis blynus verta patikrinti, ar griežinėlis dar švarus.
Kai niekas kitas nepadeda
Jei blynai vis tiek limpa, problema dažniausiai ne technikoje, o temperatūroje. Ketaus keptuvė turi būti gerai įkaitusi, bet ne rūkstanti. Jei aliejus rūksta – per karšta, sumažinkite ugnį ir palaukite minutę.
Kita dažna priežastis – per mažai aliejaus lėkštėje. Svogūnas turi būti įmerktas, ne vos paliestas. Jei matote, kad paviršius lieka sausas – įpilkite daugiau.
O jei naudojate modernią keptuvę su danga – šis metodas irgi veikia, tik efektas bus mažiau dramatiškas. Vis tiek gausite tolygesnį pasiskirstymą nei su teptuku.
Ką daryti, jei svogūnų skonis per stiprus
Kai kuriems saldūs blynai su svogūnų aromatu skamba keistai. Suprantama. Tokiu atveju yra alternatyvų.
Saldžiai tešlai geriau tinka gabalėlis šalto sviesto, apvyniotas marlės skiautele, arba paprasčiausiai popierinis rankšluostis, įmirkytas į aliejų. Rezultatas panašus, tik be jokio papildomo skonio.
O sūriems blynams ar lietiniams galite eksperimentuoti – vietoj svogūno pabandykite česnako skiltelę. Tas pats principas, tik aromatas visai kitas.
Dabar kiekvieną sekmadienį prisimenu tą pamoką
Nuo to ryto praėjo jau keli mėnesiai. Kiekvieną kartą, kai imu keptuvę blynams, pirmas dalykas – svogūnas. Net negalvoju apie jokius purškalus ar teptukus.
O kai vaikai klausia, kodėl mano blynai tokie gražūs ir niekada nelimpa, tik nusišypsau. Kai užaugs – irgi sužinos. Kaip ir aš sužinojau – per vėlai, bet geriau nei niekada.
