Kiekvieną vakarą prieš miegą užsiplikydavau arbatą ir maniau, kad darau viską teisingai. Kol viena konsultacija pas gydytoją apvertė mano įpročius aukštyn kojomis.
„Arbatą geri, bet kodėl prieš pat miegą?” – paklausė ji, žvilgtelėjusi į mano dienoraštį. Tada paaiškino tai, ko niekas anksčiau nebuvo sakęs: laikas, kada geri raminančią arbatą, lemia beveik viską. Ir aš tą laiką nuolat praleidžiau.
Pasirodo, problema buvo ne pačioje arbatoje. Problema buvo mano įsitikinime, kad puodelis prieš pat užmigant – geriausias pasirinkimas.
Kodėl tas vienas–dvi valandos skirtumas keičia viską
Gydytoja paaiškino paprastai: raminantys augaliniai junginiai turi pasiekti nervų sistemą ir pradėti veikti. Tam reikia laiko – maždaug valandos ar dviejų. Kai geriu arbatą ir iškart dedu galvą ant pagalvės, praleidžiu patį efektyviausią langą.
Melisa – būtent šią arbatą ji rekomendavo – veikia per GABA receptorius, kurie atsakingi už nervų sistemos atsipalaidavimą. 2011 metų klinikinis tyrimas patvirtino: reguliarus melisos vartojimas mažina nerimo simptomus ir gerina miego kokybę. Tik svarbu leisti jai pradėti veikti dar prieš atsigulant.
Optimalus laikas – viena iki dviejų valandų prieš miegą. Ne anksčiau, ne vėliau.
Trys dalykai, kuriuos dariau neteisingai
Pirma – laikas. Antra – paruošimas. Gerdavau arbatą vos kelias minutes pamirkytą, o melisos lapeliai turi mirkyti bent dešimt minučių, kad atiduotų raminančias medžiagas.
Trečia klaida buvo dar kvailesnė: gerdavau retai, tik kai jausdavausi blogai. O tyrimai rodo, kad nuolatinis vartojimas – penkis iki septynių kartų per savaitę – sukelia matomus neurocheminius pokyčius. Vienkartinis puodelis per savaitę tiesiog neveikia taip pat.
Receptas paprastas: vienas–du arbatiniai šaukšteliai džiovintos melisos, 250 ml karšto vandens, dešimt minučių mirkymo. Galima įdėti šaukštelį medaus ar įlašinti citrinos – tai ne tik pagerina skonį, bet ir sustiprina raminamąjį efektą.
Kas nutiko po dviejų savaičių
Pirmą savaitę nieko ypatingo nepajutau. Gydytoja perspėjo, kad taip bus – kūnui reikia laiko prisitaikyti. Antrą savaitę pastebėjau, kad naktiniai prabudimai sumažėjo. Trečią – kad ryte keliuosi be to sunkumo jausmo, kuris anksčiau lydėjo kas antrą rytą.
Seniau maniau, kad problema – per mažai miegu. Pasirodo, problema buvo miego kokybė, ne kiekybė.
Viena išlyga, kurią būtina žinoti
Gydytoja įspėjo ir apie tai: melisa tinka ne visiems. Nėščios ir maitinančios turėtų pasitarti su specialistu. Tie, kurie vartoja raminamuosius ar migdomuosius vaistus, rizikuoja sustiprintu poveikiu – melisa gali padidinti jų veikimą. Žmonėms su žemu kraujospūdžiu irgi verta būti atsargiems.
Kai kurie jautrūs žmonės dienos metu jaučia mieguistumą. Man taip nenutiko, bet verta stebėti savo reakciją pirmomis dienomis.
Dar vienas būdas, kai arbatos gerti nesinori
Kartais vakare tiesiog nenoriu nieko gerti – ypač jei jau vėlu ir nenoriu keltis naktį. Tada naudoju kitą triuką: melisos eterinį aliejų difuzoriuje. Skleidžiami junginiai veikia panašiai – ramina nervų sistemą, tik be skysčių.
Kitas variantas – maudynės su keliais lašais aliejaus. Šiltas vanduo atveria poras, oda absorbuoja veikliąsias medžiagas, o aromatas papildomai nuramina. Trisdešimt minučių tokioje vonioje – ir jaučiuosi lyg būčiau gėrusi tris puodelius arbatos.
Kodėl seniau niekas apie tai nesakė
Dabar kiekvieną vakarą, likus porai valandų iki miego, užsiplikau melisos. Ne todėl, kad tai madinga ar modernu – o todėl, kad pagaliau supratau, kaip tai veikia. Kartais paprasčiausias sprendimas slypi ne pačiame produkte, o tame, kaip ir kada jį naudoji.
Jei ir jūs metus gėrėte vakarinę arbatą ir nesupratote, kodėl ji nepadeda – galbūt laikas pažiūrėti į laikrodį.
