Palaidojau plastikinę statinę po žeme – ir gavau šaldytuvą be elektros: krikštamotės triukas, kurį išmokau prieš dešimt metų

užkasta plastikine statinė maitinanti šaldytuvą

Elektros sąskaitos auga, o šaldytuvai sensta ir genda pačiu blogiausiu metu. Kai kurie sodininkai ir kaimo gyventojai seniai atrado alternatyvą – būdą laikyti maistą vėsioje temperatūroje visą vasarą, nemokant nė cento už elektrą.

Šis metodas nėra naujas. Mūsų seneliai turėjo rūsius, o dar anksčiau žmonės kape duobes ir jose laikė daržoves. Principas tas pats, tik pritaikytas šiuolaikinėms medžiagoms. Užtenka vienos plastikinės statinės, šiek tiek darbo ir supratimo, kaip veikia žemės temperatūra.

Kodėl po žeme visada vėsu

Maždaug metro ar dviejų gylyje dirvožemis išlaiko beveik pastovią temperatūrą ištisus metus. Vasarą, kai lauke kaitina saulė, po žeme lieka vėsu – paprastai apie 10–15 °C. Žiemą, priešingai, ten šilčiau nei ore.

Šis reiškinys vadinamas geoterminiu stabilumu. Žemė veikia kaip milžiniška šiluminė masė, kuri sugeria šilumos pokyčius ir juos išlygina. Būtent todėl seni rūsiai taip gerai veikė – jie tiesiog pasinaudojo šiuo gamtos dėsniu.

Plastikinė statinė, įkasta į žemę ir tinkamai izoliuota, tampa savotišku mini rūsiu. Ji perima aplinkinės žemės temperatūrą ir išlaiko ją pastovią, nepriklausomai nuo to, kas dedasi paviršiuje.

Kaip paruošti duobę

Pirmiausia reikia iškasti duobę, kuri būtų maždaug 40 centimetrų gilesnė nei statinės aukštis. Tai būtina, kad aplink statinę liktų pakankamai žemės šiluminei izoliacijai.

Prieš tęsiant darbus, verta įleisti statinę į duobę ir patikrinti, ar viskas telpa. Prie žemės paviršiaus pritvirtinami du kuoliukai su lenta arba faneros lakštu – jie taps pagrindu dangčiui ir apsaugos nuo lietaus bei purvo.

Kasant svarbu pasirinkti vietą, kur nesikaupia vanduo – šlaitas ar pakilesnė vieta tiks geriau nei daubos dugnas.

Vėdinimo sistema

Statinei reikia oro cirkuliacijos, kitaip viduje kaupsis drėgmė ir atsiras pelėsis. Sprendimas paprastas: du vamzdžiai – vienas arti viršaus, kitas arti dugno.

Statinės šonuose išgręžiamos skylės, į kurias įsukamos santechnikinės alkūnės. Prie jų jungiami plastikiniai vamzdžiai, kurie išvedami virš žemės paviršiaus. Viršuje uždedami dangteliai, apsaugantys nuo lietaus, bet praleidžiantys orą.

Sistema veikia savaime: šiltas oras kyla aukštyn ir išeina pro viršutinį vamzdį, o vėsesnis patenka pro apatinį. Jokių ventiliatorių ar elektros nereikia.

Izoliacija ir sandarinimas

Statinę reikia apvynioti putų izoliacine medžiaga ir pritvirtinti viela. Tai pirmasis apsauginis sluoksnis.

Antrasis sluoksnis – molio mišinys su smulkiais akmenukais arba žvyru. Šis mišinys supilamas aplink statinę ir gerai sutankinamas. Molis puikiai izoliuoja ir neleidžia vandeniui patekti prie statinės sienelių.

Kai viskas sudžiūsta, statinė tampa hermetiška ir termiškai izoliuota. Viduje temperatūra išliks vėsi net karščiausiomis vasaros dienomis.

Kaip naudoti kasdien

Maistą geriausia laikyti uždaruose induose ar maišeliuose – tai apsaugo nuo drėgmės ir palengvina ištraukimą. Patogiausia naudoti kablį arba ilgą lazdą su kablio formos galu.

Statinės dangtį reikia laikyti uždengtu, kad vėsi temperatūra išsilaikytų kuo ilgiau. Kuo rečiau atidarinėsite, tuo stabilesnė bus temperatūra viduje.

Tokioje statinėje puikiai laikosi daržovės, vaisiai, konservai, gėrimai. Mėsai ir pieno produktams temperatūra gali būti per aukšta, nebent gyvenate šiauresnėse platumose arba kasate dar giliau.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like