Sąnarių skausmas ateina tyliai. Iš pradžių tik ryto sustingimas, paskui girgždėjimas lipant laiptais, galiausiai – nuolatinis diskomfortas, kuris neleidžia užmiršti kiekvieno žingsnio.
Mano kaimynė su tuo kovojo dvejus metus. Tepalai, tabletės, net injekcijos. Kol vieną rytą papasakojo apie receptą, kurį rado senoje savo močiutės užrašų knygelėje.
„Pagalvojau – kas blogiausia gali nutikti? Išbandysiu tris dienas”, – pasakė ji.
Kas kaupiasi sąnariuose ir kodėl skauda
Kai medžiagų apykaitą sulėtėja – dėl amžiaus, mažo judrumo ar mitybos – mineralinės druskos pradeda kauptis jungiamuosiuose audiniuose. Jos kristalizuojasi, sukelia mikro uždegimus ir pažeidžia kremzlės elastingumą.
Tai ne liga klasikine prasme. Tai procesas, kuris vyksta daugeliui po 40-ies, o kai kuriems – ir anksčiau.
Ortopedai dažniausiai siūlo priešuždegiminius vaistus. Jie malšina skausmą, bet nesprendžia priežasties – pačių nuosėdų.
O senas liaudies receptas veikia kitaip.
Trys dienos su lauro lapais
Receptas iš kaimynės močiutės užrašų buvo paprastas: 10–15 džiovintų lauro lapų užpilti litru verdančio vandens, pavirti 5 minutes, leisti atvėsti ir gurkšnoti po truputį per visą dieną.
Taip – tris dienas iš eilės. Paskui savaitės ar dviejų pertrauka. Ir dar vienas trijų dienų ciklas.
„Pirmą dieną nieko nepajutau”, – pasakojo kaimynė. „Antrą – pradėjau dažniau bėgioti į tualetą. Šlapimas buvo tamsesnis nei įprastai.”
Trečią dieną – lengvas diskomfortas keliuose, tarsi kažkas judėtų. Ketvirtą – ji atsibudo be įprasto sustingimo.
Kodėl tai veikia – ir kodėl ne visiems
Lauro lapuose yra eterinių aliejų ir fitoncidų, kurie turi priešuždegiminių savybių. Šalininkai teigia, kad jie stimuliuoja medžiagų apykaitą ir padeda organizmui ištirpdyti bei pašalinti mineralines nuosėdas.
Reikia pasakyti atvirai: moksliniuose žurnaluose šis metodas nėra pakankamai ištirtas. Tai liaudies medicina, ne klinikinis gydymas.
Bet kaimynės ortopedas, pamatęs pokyčius po mėnesio, tik patraukė pečiais: „Man nesvarbu, kas padėjo. Svarbu, kad padėjo.”
Kam šis metodas netinka
Prieš pildant puodą vandeniu – svarbi dalis. Lauro lapų nuoviras nėra skirtas visiems.
Žmonės su inkstų ar kepenų ligomis turėtų vengti šio preparato kategoriškai. Taip pat tie, kurie turi inkstų akmenų – mobilizuotos druskos gali sukelti akmenų judėjimą.
Nėščios ir žindančios moterys, žmonės su virškinimo trakto opomis, vaikai – visa tai kontraindikacijos.
Jei turite lėtinių ligų, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Tai ne vanduo su citrina – tai aktyvių medžiagų turintis preparatas.
Dviejų etapų protokolas
Kaimynė laikėsi griežtos schemos, kurią rado tuose pačiuose užrašuose:
Pirmas etapas: tris dienos nuoviro, gurkšnojant mažais kiekiais per visą dieną. Ne dideliais bokalais, o po kelis šaukštus kas porą valandų.
Pertrauka: 7–14 dienų be nuoviro. Per tą laiką organizmas atstato mineralų pusiausvyrą.
Antras etapas: dar trys dienos nuoviro.
Visą ciklą rekomenduojama kartoti ne dažniau kaip du kartus per metus. Tai ne kasdienė arbata – tai valymo procedūra.
Po mėnesio
Praėjus keturioms savaitėms nuo pirmojo ciklo, kaimynė sakė, kad keliai girgžda mažiau. Ryto sustingimas sumažėjo perpus. Laiptai nebeatrodo kaip priešas.
Ar tai placebo? Gal. Ar tai mokslas? Ne visai. Ar tai veikia kai kuriems žmonėms? Akivaizdžiai.
Kartais senų užrašų knygelėse slypi daugiau nei manome. Tereikia trijų dienų, kad sužinotum.
