Kiekvieną rytą ta pati istorija: išgeriu kavą, jaučiuosi puikiai kokias dvidešimt minučių, o paskui ateina nuosmukis. Energija dingsta, norisi dar vieno puodelio, o iki pietų jau būnu išgėrusi tris. Ir vis tiek jaučiuosi pavargusi.
Draugė pamatė, kaip pilnu jau trečią kavą, ir paklausė, ar nebandžiau į ją dėti sviesto. Pagalvojau, kad juokauja. Sviestas į kavą? Tai skamba kaip kažkoks kulinarinis eksperimentas, kuris baigsis išpiltu puodeliu.
Bet ji buvo rimta. Ir kai papasakojo, kodėl tai veikia, nusprendžiau išbandyti.
Kodėl įprasta kava neveikia taip, kaip tikimės
Problema su kava be riebalų yra ta, kad kofeinas patenka į kraują per greitai. Gauname staigų energijos šuolį, kuris taip pat staigiai ir praeina. Todėl po valandos vėl norime kavos – organizmas ieško to paties efekto.
Kai geriame kavą su pienu ar grietinėle, situacija šiek tiek geresnė, bet ne idealiai. Pienas turi cukraus, kuris dar labiau sustiprina tuos energijos šuolius ir kritimus.
O cukrus? Jis tik pablogina reikalus. Po saldžios kavos cukraus lygis kraujyje šokteli, paskui krenta, ir vėl jaučiamės be jėgų.
Kas nutinka, kai į kavą įdedame sviesto
Sviestas keičia viską. Riebalai sulėtina kofeino įsisavinimą, todėl energija išsiskiria tolygiai per kelias valandas vietoj staigaus sprogimo ir kritimo.
Pirmas dalykas, kurį pastebėjau – nebėra to jausmo, kai širdis ima daužytis po pirmo puodelio. Kava su sviestu veikia švelniau, bet ilgiau.
Antras dalykas – alkis ateina vėliau. Riebalai ryte prisotina organizmą, todėl nebereikia užkandžiauti iki pietų. Tai ypač naudinga tiems, kas stengiasi mažiau valgyti arba laikosi intervalinio badavimo.
Trečias dalykas – skonis. Sviestas pašalina kartumą ir suteikia kavai aksominę tekstūrą. Ne tokią kaip su pienu, bet kažką visiškai kitokio – sodresnę, gilesnę.
Kiek sviesto dėti ir kaip paruošti
Nereikia daug – pusė arbatinio šaukštelio vienam puodeliui visiškai pakanka. Per daug sviesto padarys kavą per riebią ir nelabai malonią gerti.
Sviestas turi būti kokybiškas. Geriausia rinktis ūkišką sviestą arba bent jau tokį su aukštu riebalų kiekiu. Pigus margarinas ar augalinis riebalas neduos tokio efekto ir sugadins skonį.
Sviestą dėkite į karštą kavą. Jis turi visiškai ištirpti ir susimaišyti su gėrimu. Galite pamaišyti šaukšteliu arba, jei norite kreminės tekstūros, trumpai suplakti plakikliu ar įmesti į blenderį.
Jei nevartojate pieno produktų – sviestą galima pakeisti kokosų aliejumi. Efektas panašus, tik skonis bus su lengvu kokoso atspalviu.
Ar galima pridėti cukraus ar pieno
Galima. Jei negalite įsivaizduoti kavos be saldumo, niekas nedraudžia įdėti šiek tiek cukraus. Tik tada efektas bus ne toks stiprus – cukrus vis tiek sukels tam tikrus energijos svyravimus.
Pieno irgi galite pridėti, bet sumažinkite kiekį. Sviestas jau suteikia kremiškumo, todėl pieno reikės mažiau nei įprastai.
Idealus variantas pradžiai – išbandyti grynai su sviestu, be jokių priedų. Taip pajusite tikrąjį skirtumą ir suprasite, ar jums tai tinka.
Kodėl tai nėra jokia naujovė
Kavą su riebalais geria jau šimtmečius. Tibete tradiciškai geriama arbata su jako sviestu, Etiopijoje kava ruošiama su lydytu sviestu. Tai mes, europiečiai, kažkodėl nusprendėme, kad kava turi būti su pienu ir cukrumi.
Dabar šis būdas grįžta kaip „bullet coffee” arba „sviestinė kava”, bet iš esmės tai senas geras metodas, kurį tiesiog pamiršome.
Pirmoji savaitė su sviestine kava
Pirmas rytas buvo keistas. Skonis kitoks, tekstūra kitokia, viskas kitokia. Bet po valandos supratau – energija vis dar yra. Po dviejų valandų – vis dar yra. Paprastai tuo metu jau būčiau ėjusi prie kavos aparato.
Po savaitės grįžti prie įprastos kavos nebesinorėjo. Ne todėl, kad būtų blogai, bet todėl, kad skirtumas per didelis. Vienas puodelis ryte – ir užtenka iki pietų. Jokių šuolių, jokių kritimų, jokio trečio puodelio.
Draugė buvo teisi. Kartais keisčiausi dalykai veikia geriausiai.
