Kiekvieną rytą ta pati scena: stoviu virtuvėje, kavos puodelis rankoje, ir bandau prisiminti, kur vakar padėjau telefono pakrovėją. Arba raktus. Arba akinius, kurie, pasirodo, ant galvos.
Maniau, kad tai tiesiog stresas. Arba amžius. Arba tas chroniškas nemiegas, kurį seniai nustojau skaičiuoti. Kol viena draugė neurologė nepaklausė paprasto klausimo, kuris viską pakeitė.
„O ką tu beri į kavą?”
Sėdėjome kavinėje, ir ji stebėjo, kaip dedu cukrų. Vieną šaukštelį, tada antrą. Ji pakėlė antakį.
„Žinai, ką mes visi geriam klinikoje?” – paklausė ir mostelėjo padavėjui. „Atneškite cinamono.”
Pagalvojau – eilinis sveikuoliškas patarimas, kurį pamiršiu iki vakaro. Bet tada ji paaiškino, kodėl neurologai šį prieskonį vadina „smegenų skydu”. Ir tai nebuvo tuščia metafora.
Kas iš tikrųjų vyksta smegenyse
Cinamonas daro du dalykus, kuriuos mūsų smegenys tiesiog myli.
Pirma – jis stabilizuoja cukraus lygį kraujyje. Tai reiškia, kad smegenys negauna tų „amerikietiškų kalnelių” – staigaus energijos šuolio, po kurio ateina kritimas. Žinote tą popietinį jausmą, kai galva lyg vatoje? Būtent tai.
Antra – prieskonyje esantys junginiai veikia kaip antioksidantai, kurie saugo nervų ląsteles nuo pažeidimų. Neurologė pavadino tai „rūdžių valymu” – smegenyse kaupiasi oksidacinis stresas, o cinamonas padeda jį neutralizuoti.
„Vienas šaukštelis per dieną – ne daugiau,” pabrėžė ji. „Daugiau nėra geriau. Bet reguliariai – būtina.”
Mėnuo eksperimento
Nusprendžiau išbandyti. Rytas po ryto – kava, šaukštelis cinamono, gerai išmaišau. Be cukraus, be grietinėlės.
Pirmas pokytis, kurį pastebėjau po dviejų savaičių – nustojau ieškoti daiktų. Ne todėl, kad tapau tvarkingesnė, o todėl, kad tiesiog prisiminiau, kur juos padėjau.
Po mėnesio vyras paklausė, ar geriu kokius nors papildus. Pasakiau, kad tik kavą su cinamonu. Jis nusijuokė, bet kitą rytą paprašė įberti ir jam.
Ko nedaryti: klaidos, kurios sunaikina efektą
Neurologė įspėjo dėl kelių dalykų.
Tirpus cinamonas su cukrumi – tai ne cinamonas, tai desertas. Skaitykite etiketes. Jei pirmoje vietoje cukrus – dėkite atgal į lentyną.
Kasija vietoj ceilono – parduotuvėse dažniau rasite kasiją. Ji pigesnė, bet turi kumarino – medžiagos, kuri dideliais kiekiais kenkia kepenims. Tikras ceilonas šviesesnis, brangesnis ir saugesnis ilgalaikiam vartojimui.
Verdantis vanduo – užpylę kavą verdančiu vandeniu, sunaikinate dalį naudingų cinamono junginių. Palaukite minutę, kol vanduo atvės iki 90°C.
Paprastas receptas, kurį naudoju kasdien
Štai ką darau kiekvieną rytą:
Supu šviežiai maltas kavos pupeles, užpilu karštu (ne verdančiu) vandeniu. Įberu pusę šaukštelio ceilono cinamono. Išmaišau ir laukiu minutę.
Jei noriu švelnumo – įpilu šiek tiek avižų pieno. Jokio cukraus – cinamonas suteikia natūralaus saldumo pojūtį, nors pats nėra saldus.
Visas procesas užtrunka tiek pat, kiek įprasta kava. Bet rezultatas – visiškai kitoks rytas.
Kodėl niekas apie tai nekalba
Paklausiau neurologės – jei tai taip paprasta, kodėl visi nežino?
„Nes niekas iš to neuždirba,” nusijuokė ji. „Cinamonas kainuoja kelis eurus ir jo užtenka mėnesiams. Papildų pramonė nori, kad pirktum kapsules už 30 eurų, ne prieskonį iš parduotuvės.”
Tiesa slypi paprastuose dalykuose. Kartais geriausias vaistas jūsų sveikatai jau stovi prieskonių lentynoje – tiesiog nežinojote, kaip jį naudoti.
