Visą gyvenimą blogai miegojau. Sukuosi valandą, kol užmiegu. Pabundu tris kartus per naktį. Ryte keliuosi lyg būčiau visą naktį maišus nešiojęs.
Išbandžiau viską. Melatoniną – veikė savaitę, paskui nustojo. Levandų pagalvėlę – gražiai kvepėjo, bet miegui jokio skirtumo. Tą brangią „miego arbatą” už 12 eurų – gėriau mėnesį, rezultatas nulis.
Kai per šeimos vakarienę teta Zita pasakė „o tu česnaką po pagalve bandei?”, visi prie stalo nutilo.
„Česnaką?” – paklausiau, tikėdamasis, kad ji juokauja.
„Skiltelę, sutrintą, po pagalve. Kaip mūsų mama darydavo,” pasakė ji ramiai, lyg būtų pasiūliusi išgerti arbatos.
Pagalvojau – na štai, tetai jau 74, gal prasideda… Bet ji pamatė mano žvilgsnį.
„Nežiūrėk taip. Pamėgink savaitę. Tada pasišnekėsim.”
Pirma naktis – beveik pabėgau iš lovos
Padariau kaip liepė. Sutrinau skiltelę, suvyniojau į servetėlę, įkišau po pagalve.
Kvapas – specifinis, švelniai tariant. Žmona paklausė, ar bandau nuo vampyrų gintis.
Užmigau sunkiai – galvojau tik apie tą kvapą. Pabundant pagalvojau: „Na, nesąmonė, kaip ir tikėjausi.”
Bet kažkas buvo kitaip. Nosis – laisva. Paprastai ryte visada užgulta, ypač žiemą. O čia – kvėpuoju kaip vasarą.
„Sutapimas,” pagalvojau.
Trečia naktis – pradėjau abejoti savo skepticizmu
Trečią naktį pastebėjau, kad užmigau greičiau nei įprastai. Gal per 20 minučių vietoj valandos.
Ir nepabundau naktį. Visą naktį.
Ryte pasakiau žmonai – ji numojo ranka. „Placebo.”
Gal ir placebo. Bet jei placebo veikia – ar man ne vis tiek?
Savaitės pabaiga – paskambinau tetai
Po savaitės skambinu tetai Zitai.
„Na, ir kaip?” – paklausė su tokiu balsu, lyg jau žinotų atsakymą.
„Miegu geriau nei per pastaruosius penkis metus,” prisipažinau. „Kaip tai veikia?”
Ji nusijuokė. „Mama vadindavo česnaką ‘kaimo antibiotiku’. Sakydavo, kad jis valo orą. Kaip tie fitoncidai, ar kaip jie ten vadinasi – naktį sklinda, ir tu juos kvėpuoji.”
Pagooglinus radau, kad ji teisi. Česnakas išskiria aliociną ir kitus lakiuosius junginius, kurie turi antimikrobinių savybių. Kaimo žmonės to nežinojo moksliniu vardu, bet žinojo praktikoj.
„Ir dar vienas dalykas,” pridūrė teta. „Stresas. Kai guli ir galvoji ‘tuoj užmigsiu nuo to česnako’, nustoji galvoti apie darbus, sąskaitas, problemas. Smegenys nurimsta.”
Nežinau, ar tai fitoncidai, ar psichologija, ar abu. Bet veikia.
Kaip darau dabar
Kiekvieną vakarą – tas pats ritualas.
Viena šviežia skiltelė – būtinai šviežia, ne iš stiklainio. Smulkiai sutrinu – teta sakė, kad „turi paleisti sultis”, kitaip neveiks. Suvynioju į popierinę servetėlę – dvigubą sluoksnį, kad patalynė nesusigertų kvapo.
Dedu po pagalve. Arba, jei žmona protestuoja dėl kvapo – ant naktinio staliuko. Teta sako, kad veikia ir iš toliau, tik šiek tiek silpniau.
Keičiu kasdien – po nakties skiltelė „išsikvepia”, nebėra prasmės naudoti tą pačią.
Ko nedarau
Nededu daugiau nei vienos skiltelės. Pirmą kartą įdėjau dvi – kvapas buvo toks, kad net šuo atsisakė eiti į miegamąjį.
Nenaudoju džiovinto ar miltelių – teta aiškiai pasakė, kad „tas iš parduotuvės stiklainėlyje – negyvas, neveiks.”
Nelaukiu stebuklų, jei rimtai sergu. Kai turėjau bronchitą – česnakas nepadėjo, reikėjo antibiotikų. Tai ne vaistas, o pagalbinė priemonė.
Kas pasikeitė per mėnesį
Miegu 6-7 valandas be pabundimų – anksčiau buvo 5 valandos su trimis pabundimais.
Ryte nosis laisva – anksčiau visada užgulta, ypač šildymo sezonu.
Užmiegu per 15-20 minučių – anksčiau sukdavausi valandą.
Ar tai moksliškai įrodyta? Ne. Ar man tai rūpi? Irgi ne. Svarbu, kad veikia.
Teta Zita buvo teisi
Paskambinau jai po mėnesio padėkoti. Ji tik nusijuokė.
„Aš tau sakiau. Bet jūs, jaunas, visada galvojat, kad senieji nieko neišmano. O mes tiesiog žinome dalykus, kurių jūsų internetas dar neatrado.”
Dabar kiekvieną vakarą, prieš miegą, sutrinu skiltelę česnako. Žmona jau nebepyktauja – ji irgi pradėjo geriau miegoti.
O kai kas nors skundžiasi, kad blogai miega, sakau tą patį, ką man sakė teta: „Pamėgink savaitę. Tada pasišnekėsim.”
Dauguma žiūri taip pat, kaip aš tada žiūrėjau į tetą Zitą. Bet tie, kurie išbando – paskui skambina padėkoti.
