Česnakas nuo seniausių laikų laikomas vienu galingiausių natūralių produktų, naudojamų tiek virtuvėje, tiek liaudies medicinoje. Apie jo savybes sklando daugybė istorijų – nuo apsaugos nuo peršalimo iki cholesterolio mažinimo ir net vampyrų baidymo.
Tačiau ar kada susimąstėte, kas iš tiesų vyksta jūsų organizme, kai suvalgote ne vieną ar dvi, o iškart šešias skrudintas česnako skilteles? Socialiniuose tinkluose plinta iššūkis išbandyti būtent tokią dozę ir stebėti savo savijautą per ateinančias 24 valandas.
Vieni tvirtina patyrę stebuklingą energijos antplūdį, kiti kalba apie geresnį virškinimą ar net svorį ant svarstyklių. Bet ką apie tai sako mokslas? Ir ar toks eksperimentas yra saugus visiems?
Kodėl būtent skrudintas česnakas
Daugelis žino, kad žalias česnakas yra ypač aštrus ir gali sudirginti skrandį. Skrudintas česnakas – visai kita istorija. Kaitinimo metu česnakas praranda dalį aštrių sieros junginių, tampa saldesnis ir švelnesnis skoniui.
Svarbu tai, kad kepant česnakas išlaiko nemažą dalį savo bioaktyvių medžiagų – antioksidantų ir sieros junginių, kurie siejami su įvairia nauda sveikatai. Tiesa, kai kurie junginiai, pavyzdžiui, alicinas, iš dalies suyra kaitinant, tačiau susidaro kiti naudingi dariniai.
Šešios skilteles – tai maždaug viena vidutinio dydžio česnako galvutė. Tokia dozė laikoma koncentruota, tačiau dar neperžengianti saugios ribos daugumai sveikų suaugusiųjų.
Pirmoji valanda: ką pajusite iškart
Suvalgius šešias skrudintas česnako skilteles, pirmiausia pastebėsite jutimines reakcijas. Burnoje ir gerklėje gali likti švelnus šilumos pojūtis, o skrandyje – sotumo jausmas.
Per pirmąją valandą organizme prasideda aktyvus darbas: seilių ir skrandžio fermentai pradeda skaidyti česnako junginius. Kai kurie žmonės gali pajusti lengvą pilvo burzgimą ar nedidelį diskomfortą – tai normali reakcija į koncentruotą maistinį krūvį.
Tie, kurie turi jautrų skrandį ar kenčia nuo rėmens, turėtų būti atsargesni. Česnakas, net ir skrudintas, gali sukelti deginimo pojūtį ar diskomfortą virškinimo trakte.
2–6 valandos: antioksidantai pradeda veikti
Praėjus kelioms valandoms, česnako bioaktyvūs junginiai patenka į kraujotaką ir pradeda savo darbą. Kontroliuotų tyrimų duomenimis, šiuo laikotarpiu organizme laikinai padidėja antioksidacinis pajėgumas – tai reiškia, kad ląstelės geriau apsaugotos nuo oksidacinio streso.
Sieros junginiai taip pat pasiekia žarnyną, kur turi nedidelį antimikrobinį poveikį. Tyrimai rodo, kad česnakas gali šiek tiek paveikti žarnyno mikrobiotos sudėtį, tačiau sveikiems žmonėms tai nesukelia jokios disbiozės ar žalos.
Svarbu paminėti: asmenys, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turėtų būti ypač atsargūs. Česnakas gali sustiprinti šių vaistų poveikį ir padidinti kraujavimo riziką.
8–24 valandos: ar įvyksta „išsivalymas”?
Internete gausu teiginių, kad česnakas per parą „išvalo” organizmą nuo toksinų. Būtina pasakyti tiesiai: moksliniai įrodymai tokio efekto nepatvirtina.
Česnakas neveikia kaip momentinis detoksikatorius. Tai, ką iš tiesų rodo tyrimai, yra kuklūs, laipsniškai pasireiškiantys pokyčiai: nedidelis antioksidacinių žymenų pagerėjimas, galimas nežymus cholesterolio ir kraujospūdžio sumažėjimas ilgalaikio vartojimo atveju.
Per 24 valandas po vienkartinės dozės šie efektai bus minimalūs ir sunkiai pastebimi. Tikroji česnako nauda atsiskleidžia nuosekliai jį vartojant kaip kasdienės mitybos dalį, o ne kaip vienkartinį „stebuklą”.
Galima nauda ilguoju laikotarpiu
Nors viena porcija česnako nepadarys revoliucijos, reguliarus jo vartojimas siejamas su keliais teigiamais efektais:
Širdies ir kraujagyslių sveikata – tyrimai rodo, kad česnakas gali nedaug sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį ir kraujospūdį. Efektas kuklus, bet statistiškai reikšmingas.
Antioksidacinė apsauga – česnako junginiai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažina oksidacinį stresą.
Antimikrobinis poveikis – česnakas turi natūralių antibakterinių savybių, nors jos nėra pakankamai stiprios pakeisti tikrus antibiotikus.
Imuninės sistemos palaikymas – kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant česnaką galima sumažinti peršalimo dažnumą ir trukmę.
Kaip saugiai paruošti ir vartoti
Jei norite išbandyti šešių skiltelių dozę, štai kelios praktinės rekomendacijos.
Česnako skilteles skrudinkite orkaitėje maždaug 180°C temperatūroje, kol jos suminkštės ir įgaus auksinę spalvą. Galite taip pat jas švelniai apkepti keptuvėje su trupučiu aliejaus.
Suvalgykite kartu su kitais produktais – duona, daržovėmis ar kitais patiekalais. Tai sumažins galimą skrandžio dirginimą ir palengvins virškinimą.
Gerkite pakankamai vandens per visą dieną.
Jei esate pradedantysis, pradėkite nuo mažesnės dozės – dviejų ar trijų skiltelių – ir stebėkite savo reakciją.
Kam česnakas netinka
Nepaisant natūralumo, česnakas didelėmis dozėmis tinka ne visiems.
Vengti arba pasitarti su gydytoju turėtų:
- Vartojantys antikoaguliantus ar antitrombocitinius vaistus
- Planuojantys operaciją (bent dvi savaites iki jos)
- Nėščios ir maitinančios moterys
- Turintys kraujavimo sutrikimų
- Alergiški česnakui ar svogūninių šeimai
Jei vartojate bet kokius vaistus nuolat, prieš pradėdami reguliariai valgyti dideles česnako dozes, pasitarkite su savo gydytoju.
Išvada: ar verta bandyti?
Šešios skrudintos česnako skilteles per 24 valandas nepadarys stebuklo ir neišvalys jūsų organizmo, kaip kartais teigiama internete. Tačiau tai nekenksmingas eksperimentas daugumai sveikų suaugusiųjų, leidžiantis pajusti, kaip jūsų kūnas reaguoja į koncentruotą česnako dozę.
Tikroji česnako vertė – ne vienkartiniuose iššūkiuose, o nuosekliame, ilgalaikiame vartojime kaip sveikos, subalansuotos mitybos dalis. Tada jo nauda širdžiai, imuninei sistemai ir bendrai savijautai gali pasireikšti visapusiškai.
