Kai šaltuoju metų laiku sodas miega po sniego danga arba tiesiog pilkuoja rudeninėje migloje, dauguma sodininkų atsitraukia nuo lauko darbų ir laukia pavasario. Tačiau būtent žiema yra idealus metas planuoti, braižyti eskizus ir – svarbiausia – apsidairyti aplinkui ieškant medžiagų būsimoms idėjoms.
Viena moteris nusprendė išnaudoti žiemos ramybę kitaip nei įprasta. Užuot pirkusi brangias sodo dekoracijas, ji ėmė rinkti tai, ką kiti išmeta. Rezultatas? Kaimynai sustodavo prie tvoros ir teiraudavosi, iš kur tokie originalūs sprendimai.
Gatvėje rasta – sode pritaikyta
Ši idėja nėra nauja, tačiau jos įgyvendinimas reikalauja kūrybiškumo. Esmė paprasta: pakelti daiktus, kurie kitiems atrodo beverčiai, ir suteikti jiems naują gyvenimą lauke. Svarbu ne tik estetika – tokie sprendimai padeda paslėpti neestetiškus kiemo kampus, komunalinių tinklų dangčius ar nelygų paviršių.
Penki konkretūs radiniai tapo šio kiemo akcentais.
Seni vežimo ratai kaip fokusiniai taškai
Perdirbti vežimo ratai puikiai tinka užmaskuoti tai, ko nenorima rodyti – šulinio dangčius, netvarkingą komposto krūvą ar apleistą kiemo kampą. Pastatyti vertikaliai arba šiek tiek pakreipti, jie iškart patraukia žvilgsnį savo radialine struktūra ir laiko patina.
Prie ratų pagrindo verta pasodinti dekoratyvinių žolių – miscanthus ar pennisetum rūšių. Jų judesys vėjyje suminkština kompoziciją ir nukreipia akį nuo trūkumų. Grupuojant skirtingų dydžių ratus, sukuriamas sluoksniuotas gylis, kuris atrodo kaip sąmoningas dizaino sprendimas, o ne bandymas kažką užslėpti.
Seni šviestuvų gaubtai ir veidrodžių fragmentai
Balti stikliniai šviestuvų gaubtai, įterpti tarp gėlynų arba iš dalies užkasti prie tako kraštų, atspindi šviesą ir sulaužo monotoniją. Panašiai veikia ir maži veidrodžiai ar jų šukės – įkišti į hostų kuokštus ar paparčių kišenes, jie sustiprina dienos šviesą ir sukuria optinį gylio įspūdį.
Vakarais, kai už gaubtų uždegamos nedidelės lemputės ar saulės baterijomis maitinami žibintai, kiemas įgauna visiškai kitokią nuotaiką. Svarbu nenaudoti per daug – keli subtilūs akcentai skirtinguose aukščiuose veikia geriau nei apšvietimo parkas.
Cinkuoti kibirai kaip judrūs vazonai
Seni cinkuoti kibirai su įlinkusiais kraštais ir natūralia patina suteikia kiemui rustišką žavesį. Jie puikiai tinka ten, kur reikia lankstumo – ant terasos, palei takelį ar prie įėjimo durų.
Užpildyti levandomis, rozmarinais ar santūria žalia lapija, kibirai atspindi vėsias pilkas tonacijas ir paryškina žiedų spalvas. Jei reikia – juos galima lengvai perkelti į kitą vietą arba pastatyti ant mažų ratukų. Priežiūra minimali: pakanka išgręžti drenažo skyles ir retkarčiais atnaujinti dirvožemį.
Sukrautos vaisių dėžės vertikaliam sodui
Siauruose kampuose ar prie nuobodžios tvoros vaisių dėžės tampa vertikaliu sodu. Sukrautos pakopomis, jos sudaro lentynas vazonėliams arba tiesiog užpildomos žeme ir apsodinamos.
Čia geriausiai tinka kaskadiniai augalai – kabančios lobelijos, surfinijos ar vijokliniai augalai, kurie suminkština dėžių kraštus ir leidžia spalvai tekėti žemyn. Natūrali medžio patina nukreipia dėmesį į augalus, o lengva konstrukcija leidžia bet kada pertvarkyti kompoziciją.
Kaip visa tai sujungti į visumą
Sėkminga sodo kompozicija remiasi keliais principais: tekstūrų kontrastais, nuraminta spalvų palete ir sluoksniuotu išdėstymu. Ratai formuoja fokusinius taškus, žolės suteikia judesio, kibirai veikia kaip judrūs inkarai, o dėžės užpildo vertikalią erdvę.
Stiklo gaubtai ir veidrodžių fragmentai naudojami saikingai – kaip subtilūs siurprizai, o ne dominuojantys elementai. Tokia sistema leidžia žiūrovui sekti parengtus takus, užuot užsiciklinus ties kiemo trūkumais.
Rezultatas? Kiemas, kuris atrodo kaip profesionalaus dizainerio darbas, nors kainavo beveik nulį eurų. Ir kaimynai, kurie vis dar spokso per tvorą.
