Kiekvienas sodininkas žino tą jausmą: kelios savaitės kruopštaus darbo, rūpestingai išauginti daigeliai – ir viena šalta naktis viską sunaikina. Šalna šiltnamyje gali užklupti netikėtai, ypač pavasarį ar rudenį, kai dienos šiltos, bet naktys klastingai šaltos.
Tradiciniai sprendimai – šildytuvai, uždangos, storiniai apklotai – padeda, bet nėra tobuli. Šildytuvai kainuoja, uždangos reikalauja nuolatinio dėmesio, o apklotai ne visada apsaugo nuo stipresnio šalčio. Ieškojau patikimesnio būdo, kuris veiktų automatiškai ir nereikalautų kasdienio rūpesčio. Ir radau sprendimą ten, kur mažiausiai tikėjausi – po žeme.
Kodėl šalna tokia pavojinga daigams
Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, augalų viduje susidaro ledo kristalai. Jie suardo ląstelių sieneles ir sustabdo gyvybinius procesus. Suaugę augalai dar gali atlaikyti trumpą šaltį, bet daigeliai – ne. Jų audiniai per švelni, šaknų sistema per silpna.
Problema ta, kad šiltnamyje temperatūra gali kristi labai greitai. Vakarą viskas atrodo gerai, o ryte – nuvytę daigeliai. Ypač pavojingos giedros naktys, kai šiluma tiesiog išspinduliuoja pro stiklą ar plėvelę.
Daugelis sodininkų reaguoja tik tada, kai žala jau padaryta. Tačiau yra būdas užbėgti problemai už akių.
Sprendimas, kuris veikia iš apačios
Paslaptis – požeminis šildymas. Užuot bandę šildyti orą šiltnamyje, galite šildyti pačią dirvą. Šiltos šaknys leidžia augalams atlaikyti šaltesnį orą virš žemės.
Tam naudojamos specialios elektrinės šildymo juostos (arba kabeliai), skirtos užkasti į žemę. Jos švelniai šildo dirvą, palaikydamos pastovią temperatūrą – apie 18–20 °C šaknų zonoje.
Įrengimas paprastesnis, nei galėtumėte tikėtis. Dvi juostas išdėsčiau maždaug 50 cm atstumu viena nuo kitos metro pločio lysvėje. Užkasiau jas apie 40 cm gylyje į smėlio sluoksnį – jis padeda tolygiai paskirstyti šilumą ir apsaugo nuo tiesioginės sąlyčio su šaknimis.
Kaip tai veikia praktiškai
Šildymo juostos prijungiamos prie elektros tinklo ir gali veikti su termostatu. Tai svarbiausias elementas – termostatas automatiškai įjungia šildymą, kai temperatūra nukrenta žemiau nustatytos ribos, ir išjungia, kai dirva pakankamai sušyla.
Tokia sistema nereikalauja nuolatinio stebėjimo. Nereikia keltis vidurnaktį tikrinti, ar nepasidarė per šalta. Nereikia kasdien dengti ir nudenginėti augalų. Sistema dirba už jus.
Per pirmąjį bandymą rezultatai pranoko lūkesčius. Buvo naktis, kai lauke temperatūra nukrito iki -5 °C. Šiltnamyje oras atšalo iki +2 °C – paprastai to pakaktų pakenkti daigams. Tačiau visi augalai išliko sveiki. Šiltos šaknys leido jiems atlaikyti šaltą orą.
Kam ši sistema tinka geriausiai
Požeminis šildymas ypač naudingas tiems, kas nori pradėti sezoną anksčiau. Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, kai dar galimos šalnos, jau galite turėti stiprius daigus, pasiruošusius persodinimui.
Taip pat tai puikus sprendimas rudeniniam auginimui. Kai kiti sodininkai jau baigia sezoną, jūs galite tęsti – šilta dirva leidžia augalams augti net vėlyvą rudenį.
Metodas tinka įvairiems augalams, bet ypač vertingas šilumamėgiams – pomidorams, paprikoms, agurkams. Jų šaknys labai jautrios šalčiui, ir būtent požeminis šildymas užtikrina jiems reikalingą komfortą.
Į ką atkreipti dėmesį
Rinkitės tik tuos šildymo kabelius ar juostas, kurie skirti užkasti į žemę. Jie turi tinkamą izoliaciją ir yra saugūs drėgnoje aplinkoje.
Būtinai naudokite termostatą. Be jo rizikuojate perkaitinti dirvą, o tai taip pat kenkia augalams. Automatinis reguliavimas užtikrina, kad temperatūra visada bus optimali.
Prieš kasant, suplanuokite lysves. Nustatykite, kuriose vietose auginsite jautriausius augalus – ten ir įrenkite šildymą. Nebūtina šildyti viso šiltnamio – pakanka apsaugoti svarbiausias zonas.
Reguliariai tikrinkite sistemos veikimą. Pakanka kelių minučių per dieną – įsitikinkite, kad termostatas reaguoja tinkamai ir juostos veikia.
Papildomi apsaugos būdai
Požeminį šildymą galima derinti su kitomis priemonėmis. Burbulinė plėvelė ant šiltnamio vidaus sienų padeda sulaikyti šilumą. Storesnis mulčio sluoksnis ant dirvos paviršiaus sumažina šilumos nuostolius.
Kai prognozuojamos ypač šaltos naktys, galite papildomai uždengti augalus agroplėvele. Tačiau su veikiančia požeminio šildymo sistema tokių atvejų bus gerokai mažiau.
Svarbu stebėti ne tik oro, bet ir dirvos temperatūrą. Paprastas dirvos termometras padės suprasti, ar sistema veikia efektyviai ir ar augalų šaknys gauna pakankamai šilumos.
Ši investicija atsiperka jau per pirmąjį sezoną – ne tik išgelbėtais daigais, bet ir galimybe auginti ilgiau bei pradėti anksčiau. O ramybė, žinant, kad augalai apsaugoti – neįkainojama.
