Daugelis šio raudono vaisiaus mėgėjų nė nesusimąsto, ką iš tiesų daro, kai kartu su sultingais grūdeliais nuryja ir kietąsias sėklas. Vieni jas kruopščiai išspjauna, kiti kramto ir ryja net nesusimąstydami. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip jūsų virškinimo sistema reaguoja į šias mažytes, kietas daleles?
Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Priklausomai nuo jūsų sveikatos būklės ir suvartoto kiekio, pasekmės gali būti tiek teigiamos, tiek nemalonios. Kai kuriems žmonėms tai tampa tikra dovana žarnyno sveikatai, o kitiems – nemalonių simptomų priežastimi.
Kodėl sėklos praeina beveik nepakitusios
Granatų sėklų branduoliai sudaryti iš netirpių skaidulų – daugiausia celiuliozės ir lignino. Žmogaus organizmas paprasčiausiai neturi fermentų, galinčių suskaidyti šias medžiagas. Todėl didžioji dalis sėklų pereina per visą virškinimo traktą praktiškai nepakitusios ir galiausiai pašalinamos natūraliu būdu.
Visai kita situacija susiklosto, kai sėklas gerai sukramtote. Tuomet išsiskiria jose esantis aliejus ir maistinės medžiagos, kurias organizmas gali įsisavinti. Taigi nuo jūsų kramtymo įpročių tiesiogiai priklauso, kiek naudos gausite.
Ką sėklos daro jūsų žarnyne
Vidutinė porcija – maždaug pusė puodelio granatų grūdelių – suteikia apie 3,5 gramo skaidulų. Šis kiekis gali reikšmingai paveikti jūsų virškinimą keliais būdais.
Pirma, netirpios skaidulos padidina išmatų tūrį. Jos sulaiko vandenį ir mechaniškai skatina žarnyno sienelių susitraukimus – peristaltiką. Rezultatas – reguliaresnis tuštinimasis ir trumpesnis storosios žarnos tranzito laikas.
Antra, šios sėklos veikia kaip natūralus prebiotikas. Pasiekusios storąją žarną, jos tampa maistu naudingosioms bakterijoms – ypač Bifidobacterium ir Lactobacillus gentims. Tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas susijęs su didesne žarnyno mikrobiomos įvairove ir stabilumu.
Trečia, granatų sėklose gausu polifenolių – elagitaninų ir elagino rūgšties. Žarnyno bakterijos šias medžiagas paverčia urolitinais, kurie laboratoriniuose tyrimuose parodė priešuždegiminį poveikį ir gebėjimą stiprinti žarnyno gleivinės barjerą.
Kai žarnynas maištauja
Ne visiems granatų sėklos tinka vienodai. Jei įprastai vartojate mažai skaidulų ir staiga suvalgote didelį kiekį granatų, jūsų organizmas gali reaguoti nepalankiai.
Dažniausi simptomai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai ir minkštesnės išmatos. Taip nutinka todėl, kad žarnyno mikrobioma dar nespėjo prisitaikyti prie padidėjusio skaidulų kiekio. Paprastai šie simptomai būna laikini ir praeina per kelias dienas, kai organizmas adaptuojasi.
Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio – maždaug ketvirtadalio puodelio – ir palaipsniui didinti porciją. Taip žarnynui suteiksite laiko prisitaikyti.
Rimta, nors reta komplikacija
Medicinos literatūroje aprašyti atvejai, kai didelis granatų sėklų kiekis sukėlė fitobezoarus – kietas, nepervirškinamų augalinių skaidulų sankaupas, kurios gali užblokuoti skrandį ar žarnyną.
Ši komplikacija reta, tačiau rimta. Didžiausia rizika gresia žmonėms, kurie:
- serga lėtiniu vidurių užkietėjimu,
- yra patyrę skrandžio ar žarnyno operacijų,
- turi žarnyno susiaurėjimų ar striktūrų,
- kenčia nuo sutrikusi žarnyno motorikos, pavyzdžiui, gastroparezės,
- serga uždegiminėmis žarnų ligomis.
Jei po granatų valgymo jaučiate nuolatinį pilvo skausmą, stiprų išsipūtimą, pykina ar negalite natūraliai išleisti dujų – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Atsargiai su vaistais
Granatų produktai gali sąveikauti su tam tikrais medikamentais. Jie slopina kepenų fermentus CYP3A4 ir CYP2C9, kurie atsakingi už daugelio vaistų skaidymą organizme.
Tai ypač aktualu žmonėms, vartojantiems:
- statinus (cholesterolio mažinimui),
- kai kuriuos kraujospūdį mažinančius vaistus,
- antikoaguliantus (kraujo skystinimui),
- imunosupresinius preparatus.
Statinų vartotojams reikėtų būti itin atsargiems – aprašyti atvejai, kai granatų ir statinų derinys sukėlė raumenų pažeidimą ir inkstų problemas. Prieš reguliariai įtraukiant granatus į racioną, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kiek valgyti ir kaip paruošti
Daugumai žmonių saugi ir naudinga dozė – nuo pusės iki vieno puodelio (120–240 ml) granatų grūdelių per dieną. Pradėkite nuo mažesnio kiekio ir stebėkite savo savijautą.
Keletas praktinių patarimų:
Sėklas kramtykite kruopščiai – taip išskirsite daugiau maistinių medžiagų ir sumažinsite mechaninio dirginimo riziką. Jei turite jautrų virškinimą, galite granatus sutrinti blenderiu ir išgerti kaip kokteilį.
Alergija granatams pasitaiko retai, tačiau yra įmanoma. Stebėkite, ar nepasireiškia dilgėlinė, veido ar lūpų patinimas, kvėpavimo sunkumai. Pastebėję tokius simptomus, nutraukite vartojimą ir kreipkitės į specialistą.
Granatai – puikus sveikos mitybos papildymas, tačiau kaip ir su bet kuriuo maistu, čia galioja saikingumo principas. Klausykite savo kūno ir mėgaukitės šiuo vaisiumi protingai.
