Kiekviena močiutė turėjo savo paslaptį – nedidelį indelį su tepalu, kuris padėdavo nuo visko. Skauda nugarą? Tepalas. Peršalo vaikas? Tepalas. Rankos sutrūkinėjo nuo šalčio? Vėlgi – tepalas. Ir dažniausiai tas stebuklingas mišinys buvo pagamintas iš lauro lapų.
Šiandien, kai grįžtame prie natūralių priemonių, senųjų receptų vertė atrasta iš naujo. Lauro tepalą pasigaminti gali kiekvienas – reikia tik šiek tiek kantrybės ir ingredientų, kuriuos rasite bet kurioje virtuvėje.
Kodėl būtent lauras
Lauras nuo senovės laikomas ypatingu augalu. Senovės Graikijoje ir Romoje laurų vainikais vainikuodavo nugalėtojus ir imperatorius – ne veltui jo lotyniškas pavadinimas Laurus Nobilis reiškia „kilnusis lauras”. Buvo tikima, kad į lauro medį niekada netrenkia žaibas, todėl jis saugo namus nuo nelaimių.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad lauro lapuose gausu eterinių aliejų, kurie turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių. Būtent dėl jų lauras nuo seno naudojamas ne tik virtuvėje, bet ir liaudies medicinoje.
Džiovinti lauro lapai, laikomi sandariame inde tamsoje, išlaiko savo savybes iki 2 metų. Tai reiškia, kad viena pakuotė iš parduotuvės tarnaus ilgai.
Lauro aliejaus maceratas
Tai pirmasis žingsnis prieš gaminant tepalą. Maceratas – tai aliejus, kuriame išmirkyti lauro lapai ir perėmę jų savybes.
Sudėtis:
- sauja džiovintų lauro lapų (apie 20 g)
- 100 ml alyvuogių aliejaus
- šiek tiek spirito ar degtinės (neprivaloma)
Paruošimas:
- Lauro lapus susmulkinkite – galite sutrinti grūstuvėje arba tiesiog sulaužyti rankomis į mažesnius gabaliukus.
- Sudėkite į karščiui atsparų indą. Jei turite, apšlakstykite šaukštu spirito – tai padės geriau ištraukti veikliąsias medžiagas.
- Po 15 minučių užpilkite alyvuogių aliejumi.
- Indą įstatykite į puodą su vandeniu (vandens vonią) ir kaitinkite ant mažos ugnies apie 1 valandą. Vanduo neturi virti – tik šiltai garuoti.
- Nuimkite nuo ugnies, leiskite atvėsti. Perkoškit per tankų audinį ar marlę, nuspauskite lapus.
- Supilkite į švarų stiklinį buteliuką. Laikykite tamsioje, vėsioje vietoje.
Šis maceratas tinka odos priežiūrai, plaukų aliejinimui arba kaip pagrindas tepalui.
Lauro tepalas
Sudėtis:
- 50 ml lauro aliejaus macerato
- 5 g bičių vaško
- 5 lašai levandų arba rozmarinų eterinio aliejaus (neprivaloma)
Paruošimas:
- Aliejaus maceratą supilkite į nedidelį puodą ar indelį.
- Įdėkite smulkintą bičių vašką.
- Kaitinkite vandens vonioje, nuolat maišydami, kol vaškas visiškai ištirps.
- Nuimkite nuo ugnies ir maišykite, kol mišinys pradės aušti ir tirštėti.
- Kai temperatūra nukris iki šiltos, įlašinkite eterinius aliejus, jei naudojate.
- Supilkite į švarų indelį su dangteliu. Tepalas sukietės per kelias valandas.
Laikomas vėsioje vietoje, tepalas išliks geras daugiau nei metus.
Naudojimas: įtrinkite į skaudančius raumenis, sąnarius, nugarą. Peršalus galima įtrinti į krūtinę ir nugarą prieš miegą.
Lauro tonikas veidui
Tai paprasčiausia priemonė – tinka kasdienei odos priežiūrai.
Sudėtis:
- 500 ml vandens
- 5 lauro lapai
Paruošimas:
- Vandenį užvirkite, įmeskite lauro lapus.
- Nuimkite nuo ugnies, uždenkite ir palikite atvėsti.
- Perkoškit ir supilkite į švarų buteliuką.
Laikykite šaldytuve iki 2 savaičių. Naudokite vakarais, užtepant ant išvalyto veido vatės tamponu. Tonikas drėkina, minkština ir ramina odą.
Lauro nuoviras plaukams
Sudėtis:
- 250 ml vandens
- 5 lauro lapai
Paruošimas:
- Vandenį su lauro lapais užvirkite ir virkite ant mažos ugnies 20 minučių.
- Nuimkite nuo ugnies, uždenkite ir palikite atvėsti.
- Perkoškit ir supilkite į buteliuką su purkštuvu.
Naudokite po plaukų plovimo – purškite ant šlapių plaukų ir įmasažuokite į galvos odą. Neskalauti. Nuoviras stiprina plaukus, mažina pleiskanas ir suteikia blizgesio.
Svarbu žinoti
Lauro priemonės skirtos tik išoriniam naudojimui. Prieš pirmą kartą naudojant, patepkite nedidelį odos plotelį ir palaukite 24 valandas – įsitikinkite, kad nėra alerginės reakcijos.
Nėščioms moterims rekomenduojama vengti lauro eterinių aliejų ir koncentruotų preparatų.
