Kiekvienais metais ligoninių skubios pagalbos skyriai pastebi tą patį reiškinį – tam tikru laikotarpiu miokardo infarktų skaičius pradeda augti ir pasiekia piką. Ligonių registrai rodo, kad šis padidėjimas nėra atsitiktinis – jis kartojasi metai iš metų, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena didmiestyje, priemiestyje ar kaime.

Įdomiausia, kad daugelis žmonių net neįtaria, jog būtent šiuo metu jų širdis patiria didžiausią krūvį. Rizikos veiksniai susikaupia tyliai, be aiškių perspėjamųjų signalų, kol vieną dieną organizmas nebeatlaikė.

Kas vyksta organizme, kai temperatūra nukrinta

Pavojingiausias laikotarpis širdžiai – žiemos mėnesiai, ypač nuo gruodžio pabaigos iki vasario. Šaltas oras tiesiogiai veikia kraujotakos sistemą: kraujagyslės susiaurėja, kraujospūdis pakyla, o širdis turi dirbti intensyviau, kad išlaikytų normalią temperatūrą.

Be to, šaltis aktyvuoja streso hormonus – adrenaliną ir noradrenaliną. Šie hormonai dar labiau pagreitina širdies ritmą ir susiaurina arterijas. Žmonėms, kurių vainikinėse kraujagyslėse jau yra aterosklerozinių plokštelių, tokie pokyčiai gali tapti lemiami – plokštelės destabilizuojasi ir gali užkimšti kraujagyslę.

Organizmas į šaltį reaguoja taip, tarsi patirtų nuolatinį stresą. Ir būtent ši fiziologinė reakcija daugeliui tampa pavojinga.

Kodėl įpročiai švenčių metu kenkia labiausiai

Fiziologiniai pokyčiai – tik dalis problemos. Žiemą kardinaliai pasikeičia ir žmonių gyvenimo būdas, o tai sukuria papildomą naštą širdžiai.

Judėjimas sumažėja iki minimumo. Vietoj pasivaikščiojimų – ilgos valandos prie televizoriaus ar šventinio stalo. Maistas tampa sodresnis: riebesni patiekalai, daugiau druskos, mažiau daržovių. Alkoholio vartojimas per šventes išauga, o tai didina kraujospūdį ir kraujo krešėjimo polinkį.

Daugelis žmonių per atostogas praleidžia įprastus vizitus pas gydytoją, pamiršta išgerti vaistus arba tiesiog atideda receptų atnaujinimą. Pridėkite prie to šventinį stresą, finansinius rūpesčius, nemigą ir įtemptus santykius su artimaisiais – gaunate idealias sąlygas širdies problemoms išsivystyti.

Vienas įprastas žiemos darbas, kuris kasmet nusineša gyvybes

Kardiologai ypač perspėja dėl vienos veiklos, kuri daugeliui atrodo visiškai nekalta – sniego kasimo. Statistika rodo, kad nemažai širdies priepuolių įvyksta būtent ryte, kai žmogus po kelių dienų neveiklumo staiga ima kasti sunkų, drėgną sniegą.

Šis darbas reikalauja intensyvaus fizinio krūvio, o šaltas oras tuo metu dar labiau apkrauna širdį. Kraujospūdis ir pulsas staigiai pašoka, o organizmas nėra pasiruošęs tokiam šuoliui. Ypač pavojinga tai daryti iš karto pabudus, kai kraujagyslės dar nebuvo „sušildytos” judėjimu.

Jei turite širdies problemų arba esate vyresni nei 60 metų, sniego kasimą geriau patikėti jaunesniems šeimos nariams arba bent jau daryti tai lėtai, su pertraukomis ir tinkamai apsirengus.

Kam rizika didžiausia

Epidemiologiniai tyrimai aiškiai rodo, kurios grupės žiemą turėtų būti ypač atidžios. Didžiausia rizika kyla:

• Vyresniems nei 65 metų žmonėms
• Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar turintiems aukštą kraujospūdį
• Neseniai patyrusiems širdies procedūras ar operacijas
• Turintiems antsvorio ar nutukimo
• Rūkantiems
• Gyvenantiems prastai šildomuose namuose arba socialinėje izoliacijoje

Šiems žmonėms šaltis, stresas ir sezoninės infekcijos susikerta į vieną tašką, kuris gali tapti kritinis.

Kaip sumažinti pavojų

Gera žinia – didžiąją dalį žiemos rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Kardiologai rekomenduoja keletą paprastų, bet veiksmingų priemonių.

Rengtis sluoksniais – keli ploni drabužių sluoksniai geriau išlaiko šilumą nei vienas storas. Svarbu apsaugoti galvą, kaklą ir rankas, nes pro šias vietas organizmas netenka daugiausiai šilumos.

Vengti staigaus fizinio krūvio – jei reikia kasti sniegą ar atlikti kitą sunkų darbą lauke, pirmiausia sušilkite namie, darykite reguliarias pertraukas ir neskubėkite.

Palaikyti pastovią namų temperatūrą – patalpose turėtų būti bent 18–20 laipsnių. Šalti namai verčia organizmą nuolat kovoti su aušimu, o tai apkrauna širdį.

Nepamiršti vaistų ir vizitų pas gydytoją – net jei atostogos ar šventės, kraujospūdžio ir cholesterolio vaistai turi būti vartojami reguliariai.

Judėti kasdien – net trumpas pasivaikščiojimas šiltesnėmis dienos valandomis padeda palaikyti kraujotaką ir sumažina stresą. Jei lauke per šalta, tinka ir mankšta namuose.

Perspėjamieji požymiai, kurių negalima ignoruoti

Širdies priepuolis ne visada pasireiškia stipriu skausmu krūtinėje. Ypač moterims simptomai gali būti netipiški: pykinimas, dusulys, nuovargis, skausmas žandikaulyje, nugaroje ar rankose.

Jei pajutote neįprastą spaudimą krūtinėje, sunkumą kvėpuojant, šaltą prakaitą ar staigų silpnumą – nedelskite. Kiekviena minutė svarbi, o greita pagalba gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti širdies pažeidimą.

Žiema neturi tapti pavojingu metų laiku, jei žinote, ko saugotis, ir imatės paprastų atsargumo priemonių.