Kai užklumpa karščiavimas, daugelis instinktyviai griebiasi įprastų ritualų – šilto apsiausto, antklodės ir karšto gėrimo. Atrodo logiška: organizmas kovoja, reikia energijos, o kas geriau nei mėgstamas rytinis gėrimas, kuris visada padeda pabust ir susikaupti.
Tačiau būtent šis įprotis gali trukdyti pasveikti. Gydytojai įspėja, kad vienas populiariausių kasdienių gėrimų sergant veikia priešingai nei tikimasi – jis ne padeda organizmui kovoti su infekcija, o apsunkina jo darbą. Ir tai nėra nei arbata, nei sultys.
Kodėl kava sergant – bloga idėja
Kalbame apie kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimus. Nors įprastomis dienomis kofeinas suteikia energijos ir padeda susikoncentruoti, karščiavimo metu jis sukelia priešingą efektą.
Kofeinas veikia kaip diuretikas – skatina šlapinimąsi ir didina skysčių netekimą. Kai organizmas jau prakaituoja ir kovoja su pakilia temperatūra, papildomas skysčių praradimas tik blogina situaciją.
Be to, kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, padidina širdies susitraukimų dažnį ir kūno temperatūrą. Tai tiesiogiai prieštarauja tam, ką organizmas bando pasiekti – atvėsinti save ir įveikti infekciją.
Dvigubas smūgis organizmui
Kai žmogus karščiuoja, kūnas jau dirba ribinėmis sąlygomis. Metabolizmas pagreitėjęs, prakaitavimas intensyvus, skysčių poreikis padidėjęs. Kava šioje situacijoje sukelia dvigubą problemą.
Pirma – dehidratacija. Inkstai pradeda intensyviau gaminti šlapimą, organizmas netenka svarbių skysčių, kurie ir taip sparčiai išgaruoja per prakaitą.
Antra – šiluminis stresas. Kofeinas pakelia kūno temperatūrą, o organizmas ir taip stengiasi ją sureguliuoti. Šis papildomas krūvis verčia kūną dirbti dar sunkiau, o tai gali prailginti karščiavimą ir atidėti pasveikimą.
Kofeinas taip pat trikdo miego kokybę. O būtent miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių imuninei sistemai kovoti su infekcija.
Ką gerti vietoj kavos
Vanduo išlieka geriausiu pasirinkimu – grynas, be jokių priedų, efektyviai hidratuoja organizmą.
Elektrolitų gėrimai padeda atkurti mineralus, prarastus prakaituojant ir karščiuojant. Tai ypač svarbu, jei karščiavimas trunka kelias dienas.
Žolelių arbatos – ramunėlių, mėtų ar liepžiedžių – suteikia švelnų drėkinimą ir turi raminančių savybių. Jas galima gerti šiltas arba atvėsintas.
Sultinys – vištienos ar daržovių – ne tik hidratuoja, bet ir aprūpina maistinėmis medžiagomis, kai apetitas sumažėjęs.
Kokoso vanduo natūraliai turtingas elektrolitais ir kaliu.
Atskiestos vaisių sultys suteikia vitaminų be perteklinio cukraus koncentracijos.
Kiek trunka karščiavimas
Dauguma karščiavimų praeina per tris–septynias dienas, nors trukmė priklauso nuo infekcijos tipo ir individualios imuninės reakcijos.
Temperatūra gali svyruoti – tai normalu. Šaltkrėtis, prakaitavimas ir nuovargis lydi organizmą, kol jis kovoja su infekcija. Energijos lygis palaipsniui gerėja kartu su krentančia temperatūra.
Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei dešimt dienų, blogėja nepaisant gydymo arba lydi sunkūs simptomai – kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas – būtina kreiptis į gydytoją.
Liekamasis silpnumas gali išlikti dar kelias dienas ar net savaites po to, kai temperatūra normalizuojasi.
Kada galima grįžti prie kavos
Gydytojai rekomenduoja palaukti, kol kūno temperatūra normalizuosis ir išliks stabili bent 24 valandas. Tik tada galima pamažu grįžti prie kofeino.
Pradėkite nuo sumažintos dozės – pusės įprastos porcijos. Stebėkite savo reakcijas: jei jaučiate galvos skausmą, padidėjusį širdies ritmą ar temperatūros svyravimus, dar palaukite.
Pilnai grįžti prie įprasto kavos kiekio galima tik tada, kai visi karščiavimo simptomai visiškai išnyksta ir energijos lygis stabilizuojasi. Paprastai tai užtrunka tris–penkias dienas po karščiavimo pabaigos.
Taigi kitą kartą, kai pajusite, kad kyla temperatūra, palikite kavos puodelį virtuvėje. Organizmas padėkos.
