Žalioji arbata — vienas populiariausių „sveikų” gėrimų pasaulyje. Antioksidantai, polifenoliai, medžiagų apykaitą skatinantis poveikis — apie jos naudą girdime nuolat. Bet ar tikrai ji tinka visiems ir visada?
Pasirodo, net ir šis nekaltai atrodantis gėrimas gali sukelti rimtų problemų. Ir dažniausiai tai nutinka dėl vienos paprastos klaidos, kurią daro daugelis.
Didžiausia klaida
Ryte atsikėlėte, dar nieko nevalgėte, bet iškart užsiplikote puodelį žaliosios arbatos. Skamba pažįstamai?
Būtent taip žalioji arbata tampa priešu, o ne draugu. Taninai ir kofeinas, kurie tuščiame skrandyje neturi ką veikti, pradeda dirginti gleivinę. Skrandis reaguoja padidindamas rūgšties gamybą. Rezultatas — rėmuo, pykinimas, spaudimas pilve, kartais net galvos svaigimas.
Jei turite gastritą ar peptinę opą, poveikis dar stipresnis. Vienas puodelis tuščiu skrandžiu gali sugadinti visą dieną.
Kofeino spąstai
Žalioji arbata turi mažiau kofeino nei kava, bet tai nereiškia, kad jo nėra. Viename puodelyje — apie 30–50 mg kofeino. Trys puodeliai per dieną — jau rimta dozė.
Problema ta, kad žaliosios arbatos kofeinas veikia ilgiau ir tolygiau nei kavos. Tai skamba gerai, bet jei geriate vėlyvą popietę ar vakarą, miegas gali nukentėti.
Jautrūs kofeinui žmonės gali pajusti:
- Nerimą ir neramumą
- Širdies permušimus
- Drebėjimą
- Sunkumus užmigti
- Paviršutinišką, neatkuriamąjį miegą
Jei pastebėjote, kad naktį blogiau miegate, o dieną geriate kelias žaliosios arbatos porcijas — ryšys gali būti akivaizdesnis, nei manote.
Geležies vagis
Čia slypi mažiau žinoma, bet svarbi problema. Žaliosios arbatos taninai ir polifenoliai žarnyne susijungia su geležimi iš augalinio maisto ir trukdo jai įsisavinti.
Vienas puodelis arbatos per dieną didelės žalos nepadarys. Bet jei geriate tris ar daugiau puodelių kasdien, o jūsų mityba ir taip nepasižymi geležies gausa — laikui bėgant atsargos gali sumažėti.
Ypač atsargios turėtų būti:
- Moterys vaisingo amžiaus
- Vegetarės ir veganės
- Žmonės, kuriems jau diagnozuota geležies stoka
Sąveika su vaistais
Žalioji arbata nėra tik vanduo su skoniu. Jos polifenoliai ir kofeinas gali keisti vaistų įsisavinimą ir efektyvumą.
Ypač svarbu žinoti, jei vartojate:
- Kraujo skystinimo vaistus (antikoaguliantus)
- Kai kuriuos antidepresantus
- Beta adrenoblokatorius
- Stimuliuojančius vaistus
Jei reguliariai geriate žaliąją arbatą ir vartojate bet kokius vaistus — pasakykite apie tai gydytojui. Gali prireikti koreguoti laiką arba dozes.
Kaip gerti saugiai
Visa tai nereiškia, kad reikia atsisakyti žaliosios arbatos. Tiesiog svarbu žinoti taisykles.
Laikas: gerkite po valgio arba bent jau užkandę. Niekada tuščiu skrandžiu.
Kiekis: daugumai žmonių saugu gerti 2–3 puodelius per dieną. Jei turite sveikatos problemų — apsiribokite vienu.
Geležis: jei valgote geležimi turtingą maistą ar geriate papildus, palaukite bent valandą prieš ar po žaliosios arbatos.
Vaistai: palikite bent 2 valandų tarpą tarp vaistų ir arbatos.
Miegas: paskutinį puodelį išgerkite ne vėliau kaip 6 valandos prieš miegą. Jautrūs kofeinui — dar anksčiau.
Kam geriau rinktis alternatyvas
Kai kuriems žmonėms žalioji arbata tiesiog netinka. Jei atpažįstate save šiame sąraše, verta apsvarstyti kitus gėrimus:
- Sergate refliuksu ar gastritu
- Turite peptinę opą
- Diagnozuota geležies stoka
- Vartojate antikoaguliantus ar kitus jautrius vaistus
- Esate labai jautrūs kofeinui
- Kenčiate nuo nemigos ar nerimo sutrikimų
Saugesnės alternatyvos
Jei žalioji arbata netinka, yra daug malonių alternatyvų be kofeino:
Ramunėlių arbata — ramina virškinimą ir padeda užmigti.
Rooibos — pietų afrikiečių arbata be kofeino, turtinga antioksidantų.
Mėtų arbata — gaivina ir ramina skrandį.
Imbierinė arbata — šildo ir padeda virškinimui.
Žalioji arbata išlieka puikiu pasirinkimu daugeliui žmonių — tiesiog svarbu ją gerti protingai. Vienas puodelis po pietų su užkandžiu suteiks naudos be šalutinio poveikio. O štai penki puodeliai tuščiu skrandžiu prieš miegą — jau visai kita istorija.
