Vos tik pradeda šalti, kaimynų sklypuose prasideda įprastas rudeninis šurmulys. Šiaudai, agropluoštas, senų kilimų skiautės – viskas keliauja ant braškių lysvių. Atrodo, kad visi skuba, kol dar nevėlu.
Bet yra sodininkų, kurie ramiai stebi šį chaosą ir neskuba. Jie žino tai, ko daugelis nežino: per ankstyvas dengimas gali pakenkti ne mažiau nei per vėlyvas. Ir jie laukia dviejų konkrečių ženklų, kurie pasako, kad tikrai atėjo laikas veikti.
Kodėl skubėjimas gali pakenkti
Braškės – atsparūs augalai, kurie nebijo trumpalaikių šalnų. Jų vainikėliai ir šaknys puikiai toleruoja naktinį šaltį, jei dienomis temperatūra pakyla ir dirvožemis išlieka šiltas.
Problema atsiranda, kai augalus uždengiame per anksti. Po izoliuojančiu sluoksniu kaupiasi drėgmė, o šiltos dienos sukuria šiltnamio efektą. Tokiomis sąlygomis vainikėliai pradeda pūti, atsiranda pelėsiai ir grybelinės ligos. Pavasarį vietoj sveikų augalų randame supuvusias liekanas.
Todėl patyrę braškių augintojai nesivadovauja kalendoriumi ar kaimynų veiksmais. Jie stebi du konkrečius ženklus.
Pirmasis ženklas: stabili vidutinė temperatūra
Vienkartinis šaltis – ne rodiklis. Naktį gali nukristi iki minus kelių laipsnių, bet jei dieną saulė pakyla temperatūrą iki +10 ar aukščiau, braškėms nieko blogo nenutiks.
Tikrasis signalas – kai vidutinė paros temperatūra kelias dienas iš eilės laikosi ties nuliu arba žemiau. Dar svarbiau – orų prognozės rodo, kad artėja ilgesnis šalčio periodas su temperatūromis nuo −5 iki −7 °C ar žemesnėmis.
Būtent ilgalaikis, stabilus šaltis kelia grėsmę. Trumpi, nestabilūs atšalimai su šiltomis dienomis – ne priežastis skubėti.
Antrasis ženklas: dirvožemio būklė
Antrasis ženklas dar svarbesnis, bet dažnai ignoruojamas. Tai – dirvožemio temperatūra ir būsena.
Kol žemė išlieka drėgna ir šilta, braškių šaknys aktyvios ir gali atlaikyti paviršiaus šaltį. Bet kai dirvožemis pradeda nuolat šalti – ne tik naktį, bet ir dieną – situacija keičiasi.
Patikrinti paprasta: įkiškite pirštą į žemę šalia braškių. Jei jaučiate šilumą ir drėgmę – dar galite laukti. Jei žemė šalta ir pradeda kietėti – laikas veikti.
Kai pasirodo abu ženklai – veikite greitai
Svarbiausia taisyklė: dengti reikia, kai abu ženklai pasirodo vienu metu. Stabili žema temperatūra plius šąlantis dirvožemis – tai signalas, kad atėjo laikas.
Tada nedelskite. Uždenkite braškes šiaudais, spygliuočių šakomis, agropluoštu ar kita tinkama medžiaga. Sluoksnis turėtų būti pakankamai storas, kad izoliuotų, bet ne per tankus, kad augalai galėtų kvėpuoti.
Tikslas – apsaugoti vainikėlius ir šaknis nuo ilgalaikio šalčio poveikio, o ne sukurti šiltą aplinką, kurioje klestės pelėsiai.
Ką daryti, jei abejojate
Jei nežinote, ar jau laikas, geriau palaukti dar dieną kitą ir stebėti prognozes. Braškės atlaikys keletą šaltesnių naktų be problemų.
Atvirkščiai – jei uždengsite per anksti ir po savaitės grįš šiluma, teks atidenginėti ir vėl dengti, o tai tik vargina augalus ir didina ligų riziką.
Kantrybė ir stebėjimas – štai tikrasis sėkmingo žiemojimo raktas. Leiskite kaimynams skubėti, o patys veikite tada, kai tikrai reikia.
