Šiandien peršalę einame į vaistinę ir per kelias minutes turime viską, ko reikia. Tačiau dar prieš šimtą metų situacija buvo visiškai kitokia. Vaistinės buvo retos, gydytojai – brangūs ir nepasiekiami, o žmonės turėjo išsigelbėti patys.
Ir jie išsigelbėdavo. Kartų kartas perduodavo žinias, kurios padėdavo išgyventi žiemas, išsigydyti peršalimus ir sustiprinti organizmą be jokių tablečių. Daugelis šių metodų veikia iki šiol – tik mes juos pamiršome.
Virtuvė buvo pirmoji vaistinė
Mūsų senoliai gydėsi tuo, ką turėjo namuose. Svogūnas, česnakas, medus, kopūstai – tai nebuvo tik maistas, o tikros vaistažolės, kurias naudojo kasdien.
Peršalus pirmiausia griebdavo medų su ridikėliais arba svogūnų sirupu. Užkimęs balsas gydytas šiltu pienu su sviestu ir medumi. Karščiuojantį žmogų vyniodavo į drėgnus kopūstų lapus – ir temperatūra kristeldavo be jokių vaistų.
Arbatos, kurios gydė visą šeimą
Vaistažolių arbatos nebuvo prabanga – jos buvo būtinybė. Kiekviena šeima žinojo bent kelias:
- Ramunėlių arbata – ramino skrandį, padėjo užmigti, malšino uždegimus
- Liepžiedžiai – geriausias priešas karščiavimui ir peršalimui
- Čiobreliai – nuo kosulio ir bronchų problemų
- Mėtos – nuo pilvo pūtimo ir galvos skausmo
- Kmynai – kūdikių dieglių gelbėtojai
Šias žoleles rinkdavo vasarą, džiovindavo ir laikydavo visai žiemai. Tai buvo namų vaistinėlė.
Kompresai ir vonios – užmiršti, bet veiksmingi
Kai vaistų nebuvo, žmonės naudojo išorinį gydymą:
- Garstyčių kompresai ant krūtinės ir nugaros – nuo įsisenėjusio kosulio
- Bulvių kompresai – nuo gerklės skausmo
- Druskos vonios kojoms – šildė organizmą ir greitino peršalimo gydymą
- Kopūstų lapai – nuo skausmo, patinimų ir net mastito
Šie metodai buvo paprasti, bet efektyvūs. Daugelis senolių juos naudojo iki gilios senatvės ir retai sirgdavo.
Profilaktika buvo svarbesnė už gydymą
Žmonės suprato – lengviau nesusirgti, nei gydytis. Todėl:
- Rudenį valgydavo česnako ir svogūnų kasdien
- Gerdavo raugintos giros ir kopūstų sūrymo
- Reguliariai lankydavo pirtį
- Vaikščiodavo basomis per rasą vasarą
- Miegodavo vėsiose patalpose
Tai stiprino imunitetą natūraliai – be jokių papildų ir vitaminų tablečių.
Kodėl verta prisiminti senus metodus
Šiuolaikinė medicina padarė stebuklus, tačiau paprastiems negalavimams senolių išmintis vis dar tinka. Liepžiedžių arbata nuo peršalimo veikia ne blogiau nei sintetiniai milteliai, o medus su ridikėliais greitina pasveikimą be šalutinio poveikio.
Be to, daugelis vaistažolių ir namų metodų neturi kontraindikacijų, kurias turi vaistai. Jie švelnūs organizmui ir tinka visai šeimai – nuo mažų vaikų iki senelių.
Ką svarbu įsiminti
Mūsų protėviai neturėjo vaistinių, bet turėjo žinias. Jos padėjo išgyventi šimtmečius ir buvo perduodamos iš kartos į kartą. Šiandien šios žinios atrodo pamirštos, bet jos niekur nedingo – užtenka tik prisiminti, ką darė mūsų močiutės, kai sirgo visa šeima.
