Karštas dušas šaltu žiemos vakaru atrodo kaip tobulas malonumas. Stovėti po garuojančia vandens srove, kol kūnas atšyla ir įtampa atslūgsta – tai ritualas, kurį mėgsta daugelis. Problema ta, kad būtent šis malonumas tyliai griauna odos apsauginį barjerą ir sukelia problemas, kurias bandome spręsti brangiais kremais.
Kodėl karštas dušas kenkia odai
Oda turi natūralų apsauginį sluoksnį, sudarytą iš lipidų ir riebalų. Šis barjeras neleidžia drėgmei išgaruoti ir saugo nuo išorinių dirgiklių. Karštas vanduo šį sluoksnį tiesiog nuplauna.
Po ilgo karšto dušo oda tampa įtempta, pleiskanoja ir jaučiasi sausa. Tai ne tik pojūtis – tai požymis, kad transepiderminis drėgmės praradimas padidėjo, o apsauginis barjeras pažeistas. Karštas vanduo taip pat dirgina galvos odą, silpnina plaukų folikulus ir daro plaukus sausus bei trapius.
Sprendimas paprastas, nors ir ne toks malonus: trumpesni dušai drungnu vandeniu. Optimalus laikas – iki dešimties minučių. Iškart po dušo, kol oda dar drėgna, reikia užtepti drėkinamąjį kremą su keramidais – tai padeda atkurti barjerą ir sulaikyti drėgmę.
Centrinis šildymas paverčia namus dykuma
Žiemą patalpų oras tampa itin sausas. Centrinis šildymas gali sumažinti santykinę drėgmę iki 25–30 procentų, kai optimalus lygis odai yra 40–50 procentų. Šis sausas oras tiesiog siurbia drėgmę iš odos.
Radiatoriai ir priverstinė oro cirkuliacija dar labiau silpnina odos barjerą, lėtina ląstelių atsinaujinimą ir išsekina lipidus. Rezultatas – paraudimas, jautrumas ir net spuogai. Pakartotiniai perėjimai iš šalto lauko oro į karštą patalpą papildomai apkrauna smulkiuosius kraujagysles ir gali sukelti kapiliarų pažeidimus.
Praktiniai sprendimai: drėkintuvas miegamajame, vandens indai šalia radiatorių, šiek tiek žemesnė patalpos temperatūra ir drėkinamieji kremai su keramidais bei hialurono rūgštimi.
Stresas ir žiemos spuogai
Švenčių laikotarpis daugeliui reiškia padidėjusį stresą. Stresas didina kortizolio kiekį organizme, o tai skatina riebalų gamybą, uždegimą ir lėtina žaizdų gijimą. Oda tampa jautresnė, o spuogų rizika išauga.
Per atostogas dažnai sutrinka ir odos priežiūros rutina – praleidžiamas valymas, pamirštamos aktyvios medžiagos. Tai dar labiau prisideda prie porų užsikimšimo ir spuogų atsiradimo.
Trumpi kvėpavimo pratimai po 5–10 minučių per dieną pastebimai sumažina kortizolio poveikį. O nuoseklus švelnus odos valymas du kartus per dieną ir drėkinantys produktai padeda odai atlaikyti streso padarinius.
Kai skara tampa spuogų priežastimi
Šilta skara, apvyniota apie apatinę veido dalį, sukuria šiltas ir drėgnas sąlygas. Čia kaupiasi prakaitas, makiažo likučiai ir ore esančios dalelės. Šiurkštūs ar sintetiniai pluoštai dirgina odą ir folikulus.
Rezultatas – spuogai palei žandikaulį ir smakrą, vadinamoji mechaninė aknė. Sulaikytos bakterijos ir nuolatinė trintis koncentruoja riebalus ir negyvas ląsteles būtent tose vietose, kur oda ir taip sunkiau atsinaujina žiemą.
Ką daryti: reguliariai skalbti šalikus, rinktis medvilninius ar šilkinius audinius vietoj sintetikos, nusiimti šaliką patalpoje ir valyti žandikaulio sritį po nešiojimo. Nekomedogeninis barjerinis kremas taip pat gali padėti apsaugoti odą nuo trinties.
Kodėl riebūs kremai gali pakenkti
Kai tik oras atšąla, daugelis instinktyviai siekia riebių kremų ir balzamų. Logika atrodo paprasta – jei oda sausa, reikia kuo daugiau riebalų. Deja, tai ne visada veikia.
Žiemą odos atsinaujinimas sulėtėja. Tiršti okliuziniai produktai ant nepakankamai drėkinamos odos sudaro plėvelę, kuri sulaiko riebalus ir negyvas ląsteles. Poros užsikemša, atsiranda spuogai. Ypač tai aktualu tiems, kas turi mišrią ar spuogams linkusią odą.
Geresnė strategija: pirmiausia drėkikliai (hialurono rūgštis, glicerinas), kurie pritraukia ir sulaiko vandenį odoje, o tik tada vidutinio stiprumo kremas su keramidais. Tiršti balzamai tinka tik labai sausoms odos vietoms – alkūnėms, kulnams – bet ne visam veidui.
Saulės kremas žiemą – būtinybė, ne pasirinkimas
Pilkas žiemos dangus sukuria klaidingą saugumo jausmą. Daugelis mano, kad debesys apsaugo nuo saulės. Iš tiesų iki 80 procentų UVA spindulių prasiskverbia pro debesis ir toliau veikia odą.
UVA spinduliai yra pagrindinė fotosenėjimo priežastis – jie skatina kolageno irimą, raukšlių atsiradimą ir pigmentacijos pokyčius. Sniegas gali atspindėti iki 85 procentų UV spindulių, dar labiau padidindamas poveikį veidui. UVA spinduliai lengvai prasiskverbia ir pro langų stiklą, todėl net sėdėjimas prie lango ar važiavimas automobiliu be apsaugos kaupia pažeidimus.
Dermatologai rekomenduoja kasdien naudoti plačios spektro SPF 30 ar aukštesnę apsaugą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tyrimai rodo, kad reguliarus saulės kremo naudojimas sumažina smulkių raukšlelių skaičių ir išlygina odos toną.
Paprasti kasdieniai pokyčiai
Odos būklę žiemą lemia ne brangūs produktai, o kasdieniai įpročiai. Štai pagrindiniai principai:
Sutrumpinkite dušą iki dešimties minučių ir naudokite drungną, ne karštą vandenį. Iškart po dušo, kol oda dar drėgna, užtepkite drėkinamąjį kremą.
Palaikykite patalpų drėgmę 40–50 procentų lygyje – padės drėkintuvas arba vandens indai šalia radiatorių. Venkite sėdėti tiesiai prie šilumos šaltinių.
Pirmiausia naudokite drėkiklius (hialurono rūgštį, gliceriną), o tik tada kremą su keramidais. Venkite pernelyg riebių produktų ant veido.
Rinkitės kvėpuojančias, natūralaus audinio skaras ir reguliariai jas skalbkite. Patalpoje šaliką nusiimkite.
Kasdien tepkite saulės kremą SPF 30 ar aukštesnį, net jei dangus apsiniaukęs. Tai investicija į odos ateitį.
