Ketaus keptuvė stovėjo spintelėje jau kelerius metus – paveldėta iš močiutės, bet seniai nenaudota. Paviršius buvo padengtas senais riebalų likučiais, kai kur matėsi rudos dėmės, o palietus jautėsi nelygus ir lipnus. Atrodė, kad reikės rimto remonto arba specialių priemonių. Tačiau viskas, ko prireikė – sauja druskos ir dešimt minučių.

Kodėl druska, o ne cheminiai valikliai

Ketaus keptuvės turi vieną ypatingą savybę – įkaitinimo sluoksnį (angliškai vadinamą „seasoning”). Tai riebalų sluoksnis, kuris laikui bėgant polimerizuojasi ir sukuria natūralią nepridegančią dangą. Būtent dėl jo senos ketaus keptuvės kepa geriau nei naujos.

Problema ta, kad stiprūs cheminiai valikliai šį sluoksnį gali pažeisti. Agresyvios priemonės ištirpdo ne tik nešvarumus, bet ir tą vertingą patiną, kurį keptuvė kaupė dešimtmečiais.

Grubia druska veikia kitaip – ji mechaniškai nušveičia paviršių, pašalindama prikepusius maisto likučius ir anglies nuosėdas, bet nepažeidžia įkaitinimo sluoksnio. Tai senas, patikrintas metodas, kurį naudojo dar mūsų seneliai.

Žingsnis po žingsnio: kaip tai padariau

Procesas paprastesnis, nei tikėjausi:

Pašildžiau keptuvę. Uždėjau ją ant viryklės ir keletą minučių pakaitinau – šiluma padeda suminkštinti senus riebalų likučius.

Užbėriau grubios druskos. Naudojau paprastą virtuvės druską, bet geriausia – grubiausią, kokią turite. Maždaug pusę puodelio ant vidutinio dydžio keptuvės.

Įpyliau šiek tiek aliejaus. Vos kelis šaukštus – tiek, kad druska taptų pasta, bet nebūtų per skysta.

Šveitau kieta šluoste arba popieriniu rankšluosčiu. Stipriai spaudžiau ir sukau ratais, ypač tose vietose, kur matėsi daugiausia nešvarumų. Druska veikė kaip šveitiklis, o aliejus padėjo jai slinkti.

Po maždaug dešimties minučių šveitimo nešvarumai tiesiog nusikabino. Nupyliau druską, nuskalavau keptuvę karštu vandeniu ir iškart nusausinau.

Svarbus žingsnis po valymo

Ketaus keptuvė nemėgsta drėgmės – ji gali surūdyti. Todėl po valymo būtina ją gerai išdžiovinti ir patepti plonu aliejaus sluoksniu.

Aš padariau taip: nusausinau keptuvę, uždėjau ant viryklės ir pakaitinau, kol visa drėgmė išgaravo. Tada paėmiau popierinį rankšluostį, šiek tiek įmirkiau augaliniu aliejumi ir ištepiau visą paviršių – ir vidų, ir išorę. Pakaitinau dar kelias minutes, kol aliejus įsigėrė.

Kas pasikeitė

Skirtumas buvo akivaizdus iš karto. Keptuvės paviršius tapo lygesnis ir tamsesnis – tai geras ženklas, rodantis sveiką įkaitinimo sluoksnį. Rankoje ji jautėsi visai kitaip – tvirtesnė, malonesnė.

Bet tikrasis testas – maisto gaminimas. Iškepiau kiaušinienę, ir ji neprilipo. Aliejus tolygiai pasiskirstė paviršiuje, maistas gražiai parudavo. Senoji keptuvė vėl veikė taip, kaip turėjo.

Reguliari priežiūra

Po šio atradimo supratau, kad ketaus keptuvei nereikia sudėtingos priežiūros – tik tinkamos:

Po kiekvieno naudojimo – nuplaukite karštu vandeniu ir kieta šluoste, iškart išdžiovinkite ir lengvai patepkite aliejumi.

Venkite muilo – jis gali pažeisti įkaitinimo sluoksnį. Jei labai reikia, naudokite tik šiek tiek ir retai.

Druskos valymas – kartą per kelis mėnesius arba kai pastebite, kad maistas pradeda labiau lipti.

Laikykite sausai – drėgmė yra didžiausias ketaus priešas.

Verta išbandyti

Jei turite seną, apleistą ketaus keptuvę – nebūtinai ją išmesti ar nešti restauruoti. Sauja druskos ir dešimt minučių darbo gali padaryti stebuklus. O rezultatas – keptuvė, kuri tarnaus dar daugelį metų ir keps geriau nei bet kokia moderni neprideganti.