Daugelis iš mūsų išverda burokėlius salotoms, o vandenį, kuriame jie virė, tiesiog išpila į kriauklę. Tačiau močiutė visada mokė kitaip – tą rausvą skystį reikia saugoti kaip virtuvės auksą. Pasirodo, burokėlių virimo vanduo gali tapti puikia namų trąša kambariniams augalams ir sodo kultūroms.
Kaip teisingai jį paruošti ir kam jis labiausiai tinka?
Kodėl burokėlių vanduo – vertinga augalų trąša
Kai virinate burokėlius, dalis jų maistinių medžiagų patenka į vandenį. Tai ne tik spalva – tai mineralų kokteilis, naudingas augalams:
Kalis – stiprina stiebų struktūrą, padeda augalui geriau įsisavinti vandenį ir atsispirti ligoms.
Fosforas – skatina šaknų augimą, žydėjimą ir vaisių derlių.
Geležis – pagerina lapų spalvą, padeda išvengti chlorozės (lapų geltimo).
Mikroelementai – magnio, cinko ir kitų mineralų pėdsakai sustiprina bendrą augalo gyvybingumą.
Mokslininkai jau seniai žino, kad burokėliai yra vieni turtingiausių mineralais daržovių. Kai juos virinate, dalis šių medžiagų išsiskiria į vandenį. Vietoj cheminių trąšų galite naudoti tai, kas lieka virtuvėje – ekologiškai, taupiai ir veiksmingai.
Kaip teisingai paruošti burokėlių vandenį augalams
Nors naudoti burokėlių vandenį paprasta, yra keli svarbūs niuansai, kurių reikia laikytis:
1. Virkite be druskos. Tai svarbiausias dalykas. Jei planuojate panaudoti vandenį augalams, burokėliai turi būti virti be jokių prieskonių, druskos ar kitų priedų. Druska pakenkia šaknims ir gali pažeisti dirvožemį.
2. Atvėsinkite iki kambario temperatūros. Niekada nepilkite karšto vandens ant augalų – tai gali nudeginti šaknis. Palaukite, kol skystis visiškai atvės.
3. Praskieskite pusiau su vandeniu. Tai svarbu – koncentruotas burokėlių vanduo gali būti per stiprus. Sumaišykite 1 dalį burokėlių vandens su 1 dalimi švaraus vandens. Taip mineralų koncentracija bus saugi augalams.
4. Naudokite iškart. Paruoštą tirpalą geriausia naudoti tą pačią dieną. Nepatartina laikyti praskiestą skystį šaldytuve kelias dienas – jis gali pradėti rūgti.
Kaip teisingai palijti augalus
Kai paruošiate tirpalą, svarbu jį naudoti teisingai:
Pilkite tiesiai į dirvožemį, aplink šaknų zoną. Venkite lieti ant lapų – drėgni lapai gali tapti grybelinių ligų taikiniu, o mineralai ant lapų paviršiaus gali palikti dėmes.
Naudokite kartą per savaitę – ne dažniau. Per dažnas naudojimas gali sukelti mineralų perteklių dirvožemyje, o tai ne mažiau pavojinga nei trūkumas.
Stebėkite augalo reakciją. Jei pastebite, kad lapai pradeda gelti ar augalas atrodo silpnas, gali būti, kad tirpalas per stiprus. Tuomet dar labiau praskieskite arba naudokite rečiau.
Pirmą kartą išbandykite ant vieno augalo – taip įsitikinsite, kad jūsų tirpalas tinkamas ir nepakenks.
Kokie augalai labiausiai mėgsta burokėlių vandenį
Ne visi augalai vienodai reaguoja į burokėlių vandens tręšimą. Štai tie, kuriems jis ypač naudingas:
Kambariniai augalai
Afrikinės violetės – jos mėgsta kalį ir fosforą, kurie skatina gausų žydėjimą. Naudojant burokėlių vandenį, violetės žydi gausiau ir ilgiau.
Taikos lelijos (spatifilumai) – šie augalai reaguoja puikiai, lapai tampa sodresnės spalvos, žiedai didesni.
Monstros ir filodendronai – didelių lapų augalams reikia daug mineralų, o burokėlių vanduo padeda išlaikyti lapų žalumą ir blizgesį.
Dieffenbachijos – jų margieji lapai tampa ryškesni, augimas spartesnis.
Sodo kultūros
Braškės – puikiai reaguoja į burokėlių vandenį, derlius tampa gausesnis, uogos saldesnės.
Avietės ir kitos uogos – po kelių savaitės tręšimo pastebimas geresnis lapų būklė ir derlius.
Kopūstinės daržovės (kopūstai, brokoliai, kalafiorai) – burokėlių vanduo sustiprina jų augimą ir atsparumą kenkėjams.
Pomidorai ir agurkai – žydėjimas būna gausesnis, vaisių derlys geresnis.
Ką daryti, jei netyčia pasūdėte vandenį
Jei pamiršote ir išvirdėte burokėlius su druska – neišmeskite vandens iš karto. Nors jis netinka augalams, yra kitų panaudojimo būdų:
- Naudokite kaip marinato ar sriubos pagrindą
- Pridėkite prie raugintų daržovių
- Panaudokite spalvai maistui
Tačiau augalams – tik nesūdytas vanduo. Druska kaupiasi dirvožemyje ir gali nužudyti net stipriausius augalus.
Kiti virtuvės likučiai, tinkami augalams
Jei pamėgote burokėlių vandens idėją, žinokite, kad yra ir kitų virtuvės atliekų, kurios gali tapti puikiomis trąšomis:
Kiaušinių lukštai – sumalti ir įmaišyti į dirvožemį, suteikia kalcio.
Kavos tirščiai – gerai dera su rūgščią dirvožemį mėgstančiais augalais (azalijomis, rododendrais).
Bananų žievės – susmulkintos ir užkastos į dirvožemį, suteikia kalio.
Žalių daržovių virimo vanduo – jei viriate be druskos, tinka kaip trąša.
Svarbiausia taisyklė – visada be druskos ir prieskonių. Tuomet bet koks daržovių virimo vanduo gali tapti naudingu augalams.
Ar verta vargti dėl burokėlių vandens?
Kai kurie gali pamanyti – ar verta taip vargti dėl kažkokio vandens? Tačiau patyrę sodininkai patvirtina: rezultatas matomas po kelių savaičių.
Augalai tampa gyvybingesni, lapai sodresnės spalvos, žydėjimas gausesnis. Be to, tai ekologiškas sprendimas – nenaudojate cheminių trąšų, o panaudojate tai, kas kitaip būtų išpilta.
Močiutė visada sakydavo: „Gamta nieko negaišta.” Ir tai tiesa – virtuvėje visada atsiranda dalykų, kuriuos galime panaudoti protingai. Burokėlių vanduo – vienas tokių pavyzdžių.
Taigi kitą kartą gamindami „silkę po kailiu” ar bet kokį kitą burokėlių patiekalą, nepamirškite – tas rausvas skystis yra ne atliekos, o vertinga trąša jūsų augalams.
