Dauguma mūsų mėgsta žuvį jos maistinės vertės ir skonio dėka, tačiau tam tikrų rūšių žuvyse slypi nemalonus siurprizas – parazitai, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Tyrimai rodo, kad kai kuriose plačiai vartojamose žuvyse dažnai aptinkamos kirmėlių lervos, o nesilaikant tinkamų maisto ruošimo praktikų, šie parazitai gali patekti į žmogaus organizmą.

Kokios žuvys kelia didžiausią riziką?

Mokslininkai ir sveikatos specialistai išskyrė keletą žuvų rūšių, kurios dažniau nei kitos būna užkrėstos parazitais. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į:

Gėlavandenės žuvys:

• Karšiai ir karosai – dažnai būna užsikrėtę dėl savo mitybos įpročių
• Lydekos – plėšrūs maitinimosi įpročiai didina riziką
• Ešeriai – ypač iš stovinčių vandens telkinių

Anadrominės žuvys (migruojančios tarp jūros ir gėlo vandens):

• Lašišos – ypač laukinės
• Upėtakiai – dažni parazitų nešėjai
• Sykai – migracija didina užsikrėtimo riziką

Jūrinės žuvys:

• Menkės – ypač šiaurinio Atlanto
• Silkės – nepakankamai termiškai apdorotos
• Plekšnės ir kitos dugnines žuvys

Kodėl šios žuvys dažnai būna parazitų nešėjos?

Didesnį parazitų kiekį šiose žuvyse lemia keletas biologinių ir ekologinių veiksnių:

1. Mitybos įpročiai: Žuvys, maitinančios dugne ar filtravimu, dažniau suvalgo tarpinius šeimininkus, kurie nešioja parazitų lervas.
2. Judėjimo pobūdis: Lėtai judančios žuvys, ypač tos, kurios didžiąją laiko dalį praleidžia dugne, turi didesnę tikimybę užsikrėsti.
3. Buveinė: Užteršti vandenys ir estuarijos (upių žiotys) dažnai turi didesnę parazitų koncentraciją.
4. Maisto grandinės: Plėšrios žuvys kaupia parazitus, nes maitinasi kitomis užsikrėtusiomis žuvimis, taip didindamos parazitų koncentraciją.
5. Migracinė elgsena: Žuvys, migruojančios tarp jūros ir gėlo vandens, susiduria su platesnėmis parazitų rūšimis.

Kaip parazitai patenka iš žuvies į žmogų?

Parazitų patekimas į žmogaus organizmą priklauso nuo kelių veiksnių:

Pagrindinis perdavimo būdas – netinkamai apdorota žuvis:

• Žalia žuvis – sušio, sašimio, cevičės pavidalu
• Nepakankamai termiškai apdorota žuvis
• Šaltai rūkyta žuvis
• Nepakankamai sūdyta ar marinuota žuvis

Kiti parazitų perdavimo būdai:

• Kryžminis užteršimas – naudojant tuos pačius įrankius žaliai ir paruoštai žuviai
• Netinkamas laikymas – neužtikrinant reikiamos temperatūros
• Netinkamas žuvies valymas – neišimant vidaus organų

Dažniausi žmonėms pavojingi parazitai žuvyse:

• Diphyllobothrium (plačioji kaspinuotė) – sukelia difilobotriozę
• Anisakis (silkių kirmėlė) – sukelia anisakiozę
• Opisthorchis (kepeninė siurbikė) – sukelia opistorchozę
• Įvairūs trematodai (siurbikės) – sukelia įvairias ligas

Praktiniai būdai, kaip apsisaugoti nuo žuvyje esančių parazitų

Laimei, yra paprastų, bet veiksmingų būdų, kaip apsisaugoti nuo žuvyje esančių parazitų:

Perkant žuvį:

• Rinkitės patikimus tiekėjus – prekybos centrai ir specializuotos žuvies parduotuvės paprastai laikosi griežtesnių kontrolės standartų.
• Teikite pirmenybę jūrinei žuviai iš kontroliuojamų šaltinių, o ne gėlavandenei žuviai iš nežinomų vandens telkinių.
• Tikrinkite žuvies kokybę – ji turi būti kieta, elastinga, blizgėti, neturėti stipraus kvapo.
• Atkreipkite dėmesį į žuvies kilmę – ekologiškos akvakultūros žuvis dažnai būna mažiau užkrėsta.

Laikant žuvį:

• Greitai atšaldykite – laikykite žuvį šaldytuve (0-4°C) arba užšaldykite (-18°C ar žemesnėje temperatūroje).
• Laikykite atskirai nuo kitų maisto produktų, kad išvengtumėte kryžminio užteršimo.
• Naudokite per 1-2 dienas po pirkimo, jei laikote šaldytuve.

Ruošiant žuvį:

• Terminis apdorojimas – virinkite, kepkite ar troškinkite žuvį, kol vidinė temperatūra pasieks mažiausiai 63°C (geriausia 70°C). Tai užmuša daugumą parazitų.
• Užšaldymas – jei planuojate valgyti žalią žuvį (pvz., sušį), užšaldykite ją mažiausiai -20°C temperatūroje bent 7 dienas.
• Sūdymas ir marinavimas – naudokite tik profesionaliai paruoštus receptus, nes namų gamybos metodai gali būti nepakankamai efektyvūs.
• Valykite žuvį tinkamai – naudokite atskirus įrankius žaliai žuviai, kruopščiai išimkite visus vidaus organus.

Valgant žuvį restoranuose:

• Rinkitės patikimas vietas – įstaigos su geru higienos įvertinimu
• Klauskite apie žuvies kilmę ir paruošimo metodus
• Venkite žalio ar nepakankamai termiškai apdoroto maisto nepatikimuose restoranuose

Kokie parazitinių infekcijų simptomai?

Jei vis dėlto užsikrėtėte, svarbu atpažinti šiuos simptomus:

Ankstyvieji simptomai (gali pasireikšti per kelias valandas ar dienas po valgymo):

• Pykinimas ir vėmimas
• Pilvo skausmas
• Viduriavimas
• Karščiavimas

Vėlyvieji simptomai (gali pasireikšti po kelių savaičių):

• Nuovargis
• Svorio kritimas
• Anemija (dėl vitamino B12 stokos – būdinga plačiosios kaspinuotės infekcijai)
• Gelta (būdinga kepeninės siurbikės infekcijai)
• Odos bėrimas ar alergijos

Pastebėjus šiuos simptomus po žuvies vartojimo, būtina kreiptis į gydytoją, paminint, kad neseniai valgėte žuvies.

Išvados: Ar reikėtų atsisakyti žuvies?

Nepaisant rizikos, nėra reikalo visiškai atsisakyti žuvies – ji išlieka vertingu baltymų, omega-3 riebalų rūgščių ir kitų maistinių medžiagų šaltiniu. Užtenka laikytis šių principų:

1. Virkite žuvį iki rekomenduojamos temperatūros.
2. Jei mėgstate žalią žuvį, rinkitės patikimus restoranų tinklus, kurie užšaldo žuvį pagal reikalavimus.
3. Rizikingoms rūšims – karšiams, karosams, lašišoms ir upėtakiams – skirkite ypatingą dėmesį ruošiant.
4. Esant abejonių dėl žuvies kilmės ar kokybės, geriau jos atsisakyti.

Laikantis šių rekomendacijų, galite saugiai mėgautis žuvies teikiama nauda ir skoniu be nereikalingos rizikos sveikatai.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Visada konsultuokitės su sveikatos specialistu ar maisto saugos ekspertu dėl specifinių rekomendacijų.