Daugelis sodininkų kaupia pelenus visą žiemą ir planuoja naudoti pavasarį daržui. Bet pavasarį atsidarius kibirą – pelenai suakmenėję, drėgni, netgi pelėję. Visa vertė dingusi. Klaida paprasta: laikėte garaže ar sandėliuke, kur buvo drėgmė. Pelenai kaip kempinė – sugeria vandenį iš oro, susikietėja ir praranda visas maistines medžiagas. Reikia sausos, sandariai uždarytos vietos ir tinkamo indo. Turiu 15 kg pelenų iš praėjusios žiemos – sausi, birios, tobuli tręšimui. Papasakosiu, kaip tai darau.
Kodėl pelenai tokie vertingi daržui
Prieš kalbant apie laikymą, reikia suprasti, kodėl pelenai verta tiek rūpesčio.
Kas yra pelenuose:
Kalis (K) – 5-15%, priklausomai nuo medžio rūšies. Kalis stiprina augalų šaknis, didina atsparumą šalčiui, pagerina vaisių kokybę.
Kalcis (Ca) – 20-40%. Kalcis mažina dirvožemio rūgštingumą, gerina struktūrą, stiprina ląstelių sienas.
Fosforas (P) – 1-3%. Fosforas svarbus šaknų sistemai, žydėjimui, vaisių formavimui.
Magnis, geležis, mikroelementai – nedidelis kiekis, bet naudingi.
Kam naudoti pelenus:
Rūgščiam dirvožemiui neutralizuoti – pelenai kelia pH, tinka sodo žemėms.
Pomidorams, agurkams, bulvėms – šios kultūros mėgsta kalį.
Vaismedžiams ir krūmams – pavasarinis pelenų barstymas aplink kamieną stiprina augimą.
Komposto aktyvavimui – pelenai pagreitina organikos skilimą komposte.
Vienas kibiras pelenų = kelios dešimtys eurų sutaupyta ant trąšų.
Bet tik jei pelenai tinkamai laikomi.
Kodėl drėgmė – didžiausia pelenų priešė
Pelenai atrodo sausi ir stabilūs, bet iš tikrųjų labai higroskopiniai – traukia drėgmę iš oro.
Kas nutinka, kai pelenai sušlampa:
Susikeičia – virsta kietu gabalų. Vėliau nebeįmanoma tolygiai paskirstyti po daržą.
Praranda maistines medžiagas – kalis ir kalcis reaguoja su vandeniu, dalis medžiagų išplaunama arba virsta netirpiais junginiais.
Gali pradėti pelėti – jei labai drėgna ir šilta, gali susidaryti pelėsis.
Pasidaro per šarminiai – sušlapę pelenai virsta stipria šarmine išdava, kuri gali nudeginti augalų šaknis.
Pavyzdys iš gyvenimo:
Pirmą kartą kaupiau pelenus garaže, plastikiniame kibire su dangčiu. Pavasarį atidarius – dugne vandens sluoksnis, pelenai suakmenėję. Bandžiau naudoti daržui – nieko gero. Augalai geltonavo, kai ant jų pilau tokį mišinį. Supratau – per drėgna, pelenai sugadinti.
Nuo tada laikau kitaip – ir problemos nebe.
Kaip aš laikau pelenus: patikrinta sistema
Per kelerius metus išbandžiau įvairius metodus. Šis veikia geriausiai.
Žingsnis 1: Pirma atvėsinkite
Kai išvalote krosnį ar židinį, pelenai dar šilti. Neskubėkite jų iš karto supilti į indą.
Išberkite ant metalo skardos ar senam bakėlyje. Palikite atvėsti bent 12 valandų. Geriau – parą.
Kodėl: Šilti pelenai sukelia kondensatą inde. Vanduo susirenka, pelenai drėgsta.
Žingsnis 2: Atsijokite stambius likučius
Prieš laikant, persijokite pelenus per stambesį sietą. Išmeskite anglis, didelius gabalus, vinis, metalą.
Kodėl: Stambūs gabalai užima vietą ir gali turėti nemalonaus kvapo. Gryni pelenai – efektyvesni.
Žingsnis 3: Pasirinkite tinkamą indą
Geriausia: Plastikinis kibiras su hermetišku dangčiu. 10-20 litrų talpos.
Alternatyva: Storos plastikinės maišai, užriškti viršuje.
Blogiausia: Metaliniai kibirai (rūdija), popierinės dėžės (praleidžia drėgmę), atidaryti indai.
Patarimas: Aš naudoju baltus statybinių dažų kibirus. Pigūs, sandarūs, talpūs.
Žingsnis 4: Papildoma apsauga nuo drėgmės
Ant pelenų viršaus, prieš uždengiant dangčiu, užklokite plastikinį maišelį arba ištieskite plastiko plėvelę.
Tai antra apsaugos linija – net jei dangtelis ne visai sandarus, plastikas apsaugo.
Žingsnis 5: Raskite sausą laikymo vietą
Čia svarbiausia.
Geros vietos:
Namo vidus – tarpukambaris, sandėliukas, rūsys (jei sausas).
Šiltas, sausas garažas – jei garažas izoliuotas ir šildomas žiemą.
Šiltnamis – jei šiltnamis sausas ir nekrenta kondensatas.
Blogos vietos:
Neįšildomas garažas – žiemą temperatūros svyravimai, kondensatas.
Lauko sandėliukas – net su stogu drėgna, ypač vasarą ir rudenį.
Po stogu lauke – visiškai netinka, net padengus.
Rūsys su drėgmės problema – pelenai sugeria drėgmę iš oro.
Patarimas: Jei neturite idealios vietos, laikykite namuose – virtuvės spintelėje, po lova, palėpėje.
Žingsnis 6: Patikrinkite kartą per mėnesį
Atidarykite indą, pažiūrėkite:
Ar pelenai sausi, birios?
Ar nėra nuosėdų ar vandens dugno?
Ar nėra nemalonaus kvapo?
Jei viskas gerai – uždarkite ir toliau laikykite.
Jei matote drėgmę – perkelkite į kitą, sausą vietą. Pelenų drėgną viršų pašalinkite.
Kiek laiko galima laikyti pelenus
Optimaliai:
Sausi pelenai, tinkamai laikomi, gali išsilaikyti 2-3 metus be reikšmingo kokybės praradimo.
Praktiškai:
Aš naudoju pelenus per vieną sezoną – ką užsikūrenu žiemą, tą pavasarį ir vasarą panaudoju daržui.
Bet turiu vieną kibirą iš užpernai – pelenai vis dar tobuli, sausi, šviesiai pilki.
Kaip suprasti, ar pelenai dar geri:
Spalva – šviesiai pilka, balta. Jei patamsėjo iki juodos – drėgmė įsiskverbė, sugadinti.
Tekstūra – biri, kaip miltai. Jei gumulėti, suakmenėję – drėgni, prastos kokybės.
Kvapas – neutralus arba silpnas pelenų kvapas. Jei dvokia pelėsiu ar rūgštimi – sugedo.
Jei abejojate – geriau naudokite šviežius pelenus.
Dažniausios klaidos laikant pelenus
Klaida Nr. 1: Laikymas atvirame inde
Daug žmonių pila pelenus į seną kibirą be dangčio ir stato garaže. Per žiemą pelenai sugeria drėgmę, virsta akmeniu.
Sprendimas: Visada uždenkite sandariai.
Klaida Nr. 2: Laikymas šiltame, bet drėgname garaže
Garažas šiltas – gerai. Bet jei garaže drėgna, automobilio garai, kondensatas – pelenai sugenda.
Sprendimas: Laikykite namuose arba izoliuotame, sausame garaže.
Klaida Nr. 3: Maišymas su kitomis atliekomis
Kartais žmonės pila pelenus drauge su mediena, žievėmis, kitomis atliekomis. Tai didina drėgmės riziką.
Sprendimas: Tik gryni pelenai atskirame inde.
Klaida Nr. 4: Laikymas popieriuose maišeliuose
Popierius praleidžia drėgmę. Pelenai greitai sušlampa.
Sprendimas: Tik plastikas arba metalas (jei vidus padengtas).
Klaida Nr. 5: Per šilti pelenai į indą
Jei supylėte dar šiltus pelenus, viduje susidarys garai ir kondensatas. Pelenai drėgni per kelias valandas.
Sprendimas: Visada palaukite, kol visiškai atvės.
Klaida Nr. 6: Laikymas be patikrinimų
Susipylę pelenus rudenį ir užmiršę iki pavasario. Pavasarį – netikėtos problemos.
Sprendimas: Patikrinkite bent kartą per mėnesį.
Skirtingi laikymo metodai skirtingoms situacijoms
Jei turite mažai pelenų (iki 5 kg):
Naudokite mažesnius indus – 5 litrų kibirus arba storas plastikinės dėžes.
Laikykite virtuvės spintelėje arba po kriaukle – sausa, šilta.
Jei turite daug pelenų (20+ kg):
Naudokite kelis didelius kibirus su dangčiais.
Laikykite palėpėje arba sausame rūsyje.
Kiekvieną kibirą paženklinkite data – naudosite senesnius pirma.
Jei neturite sausos vietos:
Laikykite nedidelius kiekius hermetiškuose stikliniuose induose.
Stiklas neleidžia drėgmei prasiskverbti, matote būklę.
Jei laikote lauke (kraštutinis variantas):
Supilkite pelenus į storus plastikinius maišus.
Maišus įdėkite į antrą maišą (dviguba apsauga).
Laikykite po stogu, ant medinės pakylos (ne ant žemės).
Uždenkite brezentu ar plėvele nuo lietaus.
Bet vis tiek – rizikingas metodas.
Kaip panaudoti tinkamai laikytus pelenus
Turite puikių, sausų pelenų – kaip naudoti?
Pavasarinis dirvožemio praturtinimas:
Prieš kąsant daržą, išbarstykite pelenus – 1 stiklinė 1 kvadratiniam metrui.
Įkaškite į dirvožemį 10-15 cm gylyje.
Tinka visiems augalams, išskyrus rododendrus ir svoguninių šeimos (jie mėgsta rūgštų dirvožemį).
Komposto aktyvavimas:
Į kompostą pridėkite sluoksnį pelenų kas 20-30 cm organikos.
Pelenai neutralizuoja rūgštumą, pagreitina skilimą, prideda mineralų.
Vaismedžių ir krūmų tręšimas:
Rudenį arba ankstyvą pavasarį išbarstykit pelenus aplink kamieno pagrindą – 0,5-1 kg vienam medžiui.
Lengvai įkaškite grėbliu.
Žolelių ir daržovių tręšimas:
Užpilkite pelenus į vandenį (1 stiklinė / 10 litrų), išmaišykite, palaikykite 12 val.
Laistykit augalus po šaknimi. Skystos pelenų trąšos veikia greičiau.
Kenkėjų atbaidymas:
Pelenai ant žemės aplink augalus atbaido sraiges ir kitus kenkėjus.
Bet reikia atnaujinti po lietaus.
Svarbu: Neperdozuokite. Per daug pelenų = per aukštas pH = augalai negali įsisavinti geležies (chlorozė).
Kokie pelenai netinka laikymui ir naudojimui
Ne visi pelenai vienodi.
Tinka:
Kietųjų lapuočių mediena – ąžuolas, uosis, beržas, klevas. Labiausiai mineralų.
Vaismedžių mediena – obelų, kriaušių. Puikūs pelenai.
Spygliuočių mediena – pušis, eglė. Mažiau mineralų, bet tinka.
Netinka:
Dažytos, lakuotos medienos pelenai – nuodingos cheminės medžiagos.
Faneros, OSB, medienos plokščių pelenai – klijuose cheminiai priedai.
Apdorotos medienos pelenai – antiseptikai, impregnavimo medžiagos kenksmingi.
Anglies pelenai – labai mažai maistinių medžiagų, daugiausia anglies.
Šiukšlių deginimo pelenai – plastiko, popieriaus, sintetikos likučiai. Pavojingi.
Kaip atpažinti blogus pelenus:
Spalva labai tamsi, beveik juoda – daug nesudegusios anglies, mažai vertės.
Nemalonus cheminis kvapas – galbūt deginta apdorota mediena.
Sunkūs, tiršti – galbūt deginta šlapia mediena ar mišrus šiukšlės.
Taisyklė: Jei abejojate, iš ko pelenai – naudokite tik komposto aktyvavimui, ne tiesiai daržui.
Mano sistema: nuo rudens iki pavasario
Kaip aš darau per visą sezoną.
Rugsėjis-spalis:
Pradedu kūrenti krosnį. Kas savaitę susirenka 2-3 kg pelenų.
Išvalydamas krosnį, išberiu pelenus ant metalo skardos atvėsti.
Vakare persiju, supilu į kibirą su dangčiu.
Kibiras stovi namuose, tarpukambaryje.
Lapkritis-kovas:
Aktyviai kūrenu – pelenų daug. Pilnas 15 litrų kibiras per 2 mėnesius.
Kibirus laikau palėpėje, ant medinių lentų (ne ant grindų – šalčiau).
Kartą per mėnesį atidarau, patikrinu – viskas gerai, sausi.
Balandis:
Pradedu naudoti. Pirmiausia į kompostą – pusė kibiro.
Paskui vaismedžiams aplink kamienus – išbarystau aplink.
Gegužė-birželis:
Likusius pelenus naudoju daržo lysvėms – pomidorams, agurkams.
Skystą pelenų trąšą paruošiu: 1 stiklinė / 10 L vandens, laistyti po šaknim.
Liepa-rugpjūtis:
Pelenai baigėsi. Nebereikia – vasarą nekūrenu.
Naują sezoną pradedu rugsėjį.
Rezultatas:
15 kg pelenų per žiemą. Visi panaudoti, nieko nesugadinta. Daržas klesti, sutaupyta 30-40 eurų ant trąšų.
Santrauka: kaip laikyti pelenus teisingai
Paruošimas:
- Atvėsinkite visiškai (12-24 val.)
- Persijokite, pašalinkite stambius gabaliukus
- Naudokite tik švarių malkų pelenus
Indas:
- Plastikinis kibiras su hermetišku dangčiu
- Arba storos plastikinės maišai, užriškti viršuje
- Papildoma apsauga: plastikinė plėvelė ant viršaus
Vieta:
- Sausa, šilta vieta – namo vidus, izoliuotas garažas
- Ne lauke, ne drėgname rūsyje, ne šaltame sandėliuke
- Toliau nuo drėgmės šaltinių
Priežiūra:
- Patikrinkite kas mėnesį
- Jei matote drėgmę – perkelkite į sausesnę vietą
- Naudokite per vieną sezoną, maksimum – per dvejus metus
Naudojimas:
- 1 stiklinė / 1 m² daržui
- 0,5-1 kg vienam vaismedžiui
- Į kompostą sluoksniais
- Skystą trąšą: 1 stiklinė / 10 L vandens
Tiek. Paprasčiau, nei atrodo. Svarbiausias dalykas – sausa vieta ir sandarus indas. Laikykitės šių taisyklių – ir turėsite puikių pelenų visą sezoną.






4 comments
Pelenai nepelija
Tiesa, patys pelenai nepelija, nes jie neorganiniai. Bet jei pelenai sušlampa ir susimaišo su angliukais ar nešvarumais, ant paviršiaus gali atsirasti pelėsio sluoksnis. Todėl svarbiausia – laikyti visiškai sausoje vietoje.
Visai vėjus rašo…Sudeginę malkas, turime pelenuose metalų kalio,kalcio, magnio ir t.t oksidus. Iš aplinkos oro absorbuojama angliarūgštė ir drėgmė, susidaro karbonatai ir hidrokarbonatų. Tai dirvožemiui tik naudingiau, ne taip agresyviai šarminamas dirvožemis…
Visiškai tiesa! Ačiū už chemijos pamoką – tai tiksliau nei straipsnyje parašyta.
Iš tiesų, pelenuose esantys metalų oksidai (K₂O, CaO, MgO), reaguodami su oro drėgme ir angliarūgšte (CO₂), virsta karbonatais ir hidrokarbonatais. Kaip teisingai pastebėjote, tai dirvožemiui švelniau veikia nei grynieji oksidai – mažiau agresyviai keliamas pH.
Straipsnio autorius per daug sutelkė dėmesį į „šarminę išdavą”, nors tikroji problema su drėgnais pelenais yra kita:
Sukietėja (sunku tolygiai paskirstyti)
Dalis maistinių medžiagų (kalio) gali išsiplaudyti
Gali atsirasti pelėsių (jei labai drėgna ir šilta)
Bet chemiškai – jūsų pastaba absoliučiai teisinga. Karbonatai ir hidrokarbonatai iš tikrųjų geriau dirvožemiui nei agresyvūs oksidai.
Dėkui, kad pakoregavote – tokių žinančių skaitytojų reikia! 👍