Naujausi tyrimai rodo, kad hormonai daro didesnį poveikį nuotaikai ir pažinimo procesams, nei buvo manoma anksčiau. Mokslininkai nurodo, kad lyties steroidai, kortizolis, skydliaukės hormonai ir neuroaktyvūs metabolitai yra neurotransmiterių, plastiškumo ir streso grandinių moduliatoriai. Tokie gyvenimo etapai kaip brendimas, nėštumas ir menopauzė atveria numatomas pažeidžiamumo galimybes. Ankstyvieji klinikiniai tyrimai rodo, kad tiksliniai steroidai turi greitą poveikį, tačiau jų saugumas ir individualūs skirtumai lieka neaiškūs, todėl kyla skubūs klausimai apie tolesnę šio mokslo srities raidą.
Hormonai – paslėpti nuotaikos ir elgesio kūrėjai
Sąmoningų minčių gilumoje hormonai formuoja nuotaiką ir elgesį, reguliuodami nervų grandines ir neurotransmiterių sistemas.
Mokslininkai sieja estrogeną ir progesteroną su serotoninu, dopamino pokyčiais ir hipokampo neurogeneze: padidėjęs lygis dažnai lydi gerą savijautą, o sumažėjęs gali sukelti dirglumą ar PMDD pažeidžiamoms asmenybėms.
Progesterono metabolitas alopregnanolonas yra pavyzdys neuroaktyvių steroidų, keičiančių afektą – jo terapinis naudojimas pogimdyminėje depresijoje rodo transliacinį potencialą.
Lėtinis HPA aktyvavimas ir padidėjęs kortizolis pažeidžia hipokampo, amigdalo ir priekinės smegenų dalies neuronus, silpnindami atmintį ir reguliavimą.
Skydliaukės disfunkcija keičia nuotaikos grandinę, sukeldama depresiją ar nerimą.
Individuali jautrumas hormonų svyravimams paaiškina skirtingas reakcijas į kontracepciją, HRT, testosteroną ar steroidinius vaistus.
Lytiniai hormonai, gyvenimo etapai ir nuotaikos pažeidžiamumas
Per visą gyvenimą lytinių hormonų pokyčiai sukuria nuspėjamus nuotaikos pažeidžiamumo padidėjimo laikotarpius, kurių laikas ir simptomų modeliai atitinka menstruacijų ciklus, nėštumą ir laikotarpį po gimdymo, perimenopauzę/menopauzę ir vyrų senėjimą.
Estrogeno ir progesterono svyravimai lemia ciklišką gerą savijautą arba perimenstruacinį diskomfortą; dalis moterų suserga PMDD.
Nėštumo metu padidėjęs steroidų kiekis ir greitas jų sumažėjimas po gimdymo, įskaitant alopregnanolono praradimą, prisideda prie pogimdyminės depresijos, kuri kai kuriais atvejais gali būti gydoma alopregnanolono analogais.
Perimenopauzės hormonų svyravimai ir menopauzės nuolatinis mažėjimas yra susiję su kognityviniu apsiblausimu ir nuotaikos pakilimais, kuriuos kartais palengvina estrogenų HRT.
Vyrams laipsniškas testosterono mažėjimas gali pabloginti nuotaiką; individualus jautrumas lemia rezultatus.
Kaip hormonai formuoja smegenų grandines ir neurochemiją
Dažnai hormonai veikia kaip neuroninių grandinių moduliatoriai, tiesiogiai keisdami neurotransmiterių sistemas, sinapsinių struktūrų ir streso reakcijos kelius, taip formuodami nuotaiką, pažinimą ir elgesį.
Lytiniai steroidai, tokie kaip estrogenas ir testosteronas, reguliuoja serotonino, dopamino ir receptorių jautrumą, susiedami hormoninius pokyčius su atlygio ir motyvacijos grandinėmis.
Progesterono metabolitas alopregnanolonas stiprina GABAerginius slopinimus, sukelia raminantį poveikį, kuris yra naudojamas terapijoje.
Lėtinis HPA aktyvavimas ir padidėjęs kortizolio kiekis pažeidžia hipokampo, migdolo ir priešakinių smegenų neuronus, blogina atmintį ir reguliavimą.
Estrogenas skatina hipokampo neurogenezę ir dendritinių ataugų augimą, skatina struktūrinį plastiškumą.
Skydliaukės hormonai moduliuoja monoaminų signalizavimą per gausius receptorius emocijų centruose, daro įtaką nerimui ir depresinėms būsenoms.
Streso hormonai, oksitocinas ir socialiniai ryšiai
Išnagrinėjus, kaip lytiniai steroidai ir skydliaukės hormonai keičia nervų grandines ir neurotransmiterių sistemas, dėmesys nukreipiamas į hormonus, kurie reguliuoja streso reakcijas ir socialinius ryšius.
HPA ašis išskiria ACTH ir kortizolį; ūmus aktyvavimas padeda išgyventi, bet chroniškas kortizolis pažeidžia hipokampo, amigdalo ir priekinės smegenų dalies neuronus, pablogindamas atmintį, emocijų reguliavimą ir sprendimų priėmimą, tuo pačiu didindamas uždegimą ir silpnindamas neigiamą grįžtamąjį ryšį.
Oksitocinas, gaminamas hipotalamuje ir išsiskiriantis gimdymo, žindymo ir orgazmo metu, skatina ryšius ir gali sumažinti kortizolį bei suvokiamą stresą, kai yra saugumas ar parama.
Intranazalinis oksitocinas kai kuriose situacijose rodo prosocialinius poveikius; lytis ir amžius moduliuoja šias sąveikas, pabrėždami individualius skirtumus.
Hormonų mokslo pritaikymas saugesniems gydymo metodams
Pritaikiant hormonų tyrimus klinikinėje praktikoje, tyrėjai turi suderinti perspektyvius terapinius signalus su saugumu, individualiais skirtumais ir mechanizmo neapibrėžtumu. Breksanolono greitas poveikis pogimdyminės depresijos atveju iliustruoja jo potencialą; estrogenas, testosteronas ir T3 priedai rodo selektyvius privalumus.
Klinikinis naudojimas yra ribojamas trombozės, širdies ir kraujagyslių bei kitų sisteminių rizikų, taip pat nevienodų reakcijų, susijusių su doze, laiku, lytimi, amžiumi ir jautrumu.
Siekiant saugiai aptarnauti pacientus, tyrėjai teikia pirmenybę tikslioms strategijoms: didesniems, įtraukiems tyrimams; biomarkeriams, skiriantiems centrinį ir periferinį poveikį; tikslinėms pristatymo priemonėms; ir aiškiems stebėjimo protokolams. Tik per tikslingus, etiškus tyrimus ir atidžią pacientų atranką hormonais pagrįsta psichiatrijos priežiūra gali tapti veiksming
