Kotletai pirmą kartą pasirodė Europos virtuvėje, Prancūzijoje. Išvertus, žodis „kotletas” reiškia šonkaulį. Iš pradžių patiekalas buvo gaminamas visai ne iš maltos mėsos, nes tokiu būdu smulkinti mėsą buvo sunku.
Prancūzai ant šonkauliukų uždėdavo mėsą ir apkepdavo patiekalą krosnyje. Būtina pirmųjų kotletų sąlyga buvo kaulo buvimas, už kurio patiekalą buvo patogu laikyti valgio metu.
Atsiradus šakutėms, kotletų receptas pradėjo keistis. Kotletai imti mušti plaktuku, dingo kaulas. Šonkauliukai nebebuvo reikalingi patiekalui gaminti. Galiausiai mūsų virtuvės virėjai pradėjo smulkinti kepsnius į faršą. Taip į patiekalą buvo galima pridėti daugiau prieskonių ir kitų produktų.
Ingredientai kotletams:
- vištienos faršas — 400 g;
- augalinis aliejus — 50 ml;
- vištos kiaušiniai — 4 vnt.;
- druska — ¼ a. š.;
- maltieji juodieji pipirai — žiupsnelis.
Gaminimas:
- Atskirame kiaušinių trynius nuo baltymų, pirmąjį komponentą išplakame iki putų susidarymo. Įdedame trynių mišinį į faršą, pasūdome ir pabarstome mėsą pipirais.
- Baltymus, panašiai kaip trynius, reikia išplakti iki putų susidarymo, tačiau jos turi būti tirštesnės. Supilame baltymų putas į faršą, kruopščiai sumaišome visus produktus.
- Keptuvėje įkaitiname augalinį aliejų. Iš gautos mėsos masės formuojame kotletus, dedame juos ant keptuvės paviršiaus. Kepame mėsos gaminį iš kiekvienos pusės po 5-6 minutes ant vidutinės ugnies.
Šį patiekalą galima derinti su bet kokiomis kruopomis ar daržovėmis. Žydiški kotletai yra universalūs, tinka sotiai vakarienei.
