Kadaise šis mažas paukštis puošė aristokratų ir karališkuosius stalus.
Šiandien apie jį prisimena retas. O visai be reikalo.
Putpelė tyliai grįžta į virtuves — ir sunku nepastebėti, kodėl. Ji duoda liesų baltymų, geležies bei B grupės vitaminų, o tinkamai paskrudinta pasirodo kur kas įspūdingesnė, nei daugelis tikisi.
Kodėl putpelė verta grįžimo
Putpelė jungia kulinarinį paveldą ir tikrą praktinę vertę. Jos mėsa smulkiai raumeninga, minkšta ir turtinga lengvai virškinamų baltymų, o kartu suteikia geležies, fosforo, vario, kalio, magnio ir B grupės vitaminų.
Ji išsiskiria skoniu ir tekstūra, bet lieka lengvesnė, nei atrodo. Toks balansas daro ją patrauklią tiems, kas nori kažko rafinuoto, bet ne pernelyg sotaus. Grįžusi ji praturtintų kasdienį maisto ruošimą ir atgaivintų primirštą tradiciją.
Maistingumas: baltymai, geležis, B grupės vitaminai
Putpelė turi kompaktišką, bet įspūdingą maistingumo profilį. Jo pagrindą sudaro aukštos kokybės, lengvai virškinami baltymai su visaverčiu aminorūgščių rinkiniu, padedantys palaikyti raumenis, neapsunkinant lėkštės.
Ne mažiau vertingas ir geležies kiekis, svarbus energijai ir deguonies pernešimui. Prie jo prisideda fosforas, varis, kalis bei magnis. O B grupės vitaminai — ypač B1, B2 ir B6 — palaiko nervų sistemą ir imunitetą. Trumpai tariant, tai tyliai nepakankamai vertinamas produktas.
Kaip kepti putpeles orkaitėje, kad mėsa būtų sultinga
Dėl subtilios tekstūros ir lieso sodrumo putpelė orkaitėje atsiskleidžia puikiai — bet tik su atsargumu. Prieš kepant paukštį verta palaikyti kambario temperatūroje apie 30 minučių, tada kruopščiai nusausinti.
Kepama neuždengta, gerai įkaitintoje 190 °C orkaitėje. Kadangi dėl mažo dydžio paklaidos beveik nėra, laikas trumpas — maždaug 30–35 minutės. Po oda įtrintas sviestas padeda išlaikyti minkštumą, o kelis kartus aplaisčius kepimo sultimis mėsa įgauna spalvą ir lieka sultinga. Prieš pjaustant verta leisti putpelei trumpai pailsėti, kad sultys nusistovėtų.
Kepta putpelė su sviestu ir žolelėmis
Su sviestu, česnaku, citrinos sultimis, paprika ir šviežiomis žolelėmis šie mažieji paukšteliai įgauna tokį skonį, kad senoviškas patiekalas tikrai vertas atradimo iš naujo.
Švelni mėsa lieka sultinga, kai trumpai kepama ant didesnės kaitros ir aptepama lydytu sviestu. Į vidų įdėti obuolio gabalėliai su rozmarinu ar čiobreliu suteikia subtilaus saldumo ir gylio. Rezultatas — elegantiškas, kvapnus ir sotus.
Tokia putpelė — maža prabanga, kuriai nereikia ypatingos progos. Užtenka noro pagaminti kažką pažįstamo, bet vis dėlto išskirtinio, ir stalas iškart atrodo šventiškesnis. Galbūt kaip tik dėl to šis kuklus paukštis ir vertas sugrįžimo.
