Tujos apvyniojimas žiemai apsaugo jaunas persodintas augalas nuo saulės nudegimų, vėjo išdžiūvimo ir graužikų kramtymo per pirmuosius pažeidžiamus sezonus. Tinkamai apsaugoti galima naudojant kvėpuojančią kanapę arba šešėlinę medžiagą, laisvai uždengiant arba naudojant rėmą, kad būtų galima keistis oru ir išvengti drėgmės susikaupimo. Netinkamas apvyniojimas – sandarus plastikas arba uždaros dangos – sulaiko kondensatą, skatina grybelinį spyglių puvimą ir kambio puvimą ir gali pabloginti pažeidimus. Toliau pateiktose rekomendacijose paaiškinama, kokios medžiagos yra saugios, kada jas naudoti, kokios yra alternatyvos brandžioms augalams ir kaip vykdyti prevencinę priežiūrą.
Kai apvyniojimas apsaugo jaunas tujas ir sodinukus
Per pirmuosius du žiemas po sodinimo, jaunos tujos ir sodinukai turi naudos iš tikslingo apvyniojimo, nes jų žievė ir lapai dar nėra visiškai atsparūs žiemos saulės nudegimams ir išdžiūvimui.
Stebėjimai rodo, kad kvėpuojančios medžiagos – austiniai audiniai arba šešėliai – sumažina spinduliavimo stresą ir leidžia oro apykaitą. Apsaugos priemonės yra skirtos saulės, vėjo ir retkarčiais pasitaikančių graužikų kramtymo poveikiui sumažinti, kai yra spaudimas; geriausia naudoti tinklinės arba lapniko kamienų apsaugas.
Priežiūros protokolai pabrėžia minimalų, gerai vėdinamą dangą, sezoninį laiką ir konkrečiai vietai pritaikytus sprendimus. Praktikams patariama teikti pirmenybę augalų sveikatai: įvertinti amžių, vietos klimatą ir grėsmes bei pasirinkti metodus, kurie išsaugo kvėpavimą ir drėgmės pusiausvyrą.
Kaip netinkamas apvyniojimas sukelia spyglių puvimą ir irimą
Kaip iš pažiūros apsauginis apvyniojimas tampa mirtinu mikroklimatu tujai?
Netinkami dangčiai sulaiko drėgmę ir trukdo oro apykaitai, skatindami grybų sporų ir bakterijų augimą ant spyglių.
Tankus plastikas sustiprina užšalimo ir atšilimo ciklus, sukeldamas vidinį kondensatą, kuris permirksta vidinius lapus ir šaknų kaklelį.
Paslėptos drėgnos zonos slopina natūralią apsaugą, pagreitindamos spyglių rudos spalvos atsiradimą, lapų kritimą ir kambio puvimą.
Simptomai dažnai pasirodo vėlai, klaidindami prižiūrėtojus, kurie toliau naudoja žalingą dangą.
Objektyvus įvertinimas ir laiku pašalintos uždaromos medžiagos užkerta kelią ligos progresavimui.
Sodininkai turėtų teikti pirmenybę kvėpuojančioms priemonėms ir atidžiai tikrinti, kad anksti aptiktų puvimą ir atkurtų sveiką oro cirkuliaciją, kol neatsitiko negrįžtama žala.
Geriausios medžiagos ir metodai saugiai apsaugai ž
Išdėstę, kaip uždengiančios medžiagos sukuria mirtinus mikroklimatus, dėmesys nukreipiamas į medžiagas ir metodus, kurie apsaugo tujas nesulaikydami drėgmės. Tyrimai rodo, kad geriausia naudoti kvėpuojančias medžiagas: austinį audinį arba sodininkystės tinklą, kuris leidžia cirkuliuoti orui ir drėgmei. Naudokite laisvai kabančias medžiagas, o ne tvirtai pririštas; pastatykite paprastus rėmus, kad aplink vainiką būtų oro tarpas. Kamienui apsaugoti nuo graužikų naudokite atvirą tinklą arba eglės šakas, kad nebūtų uždengtas šaknų kaklelis. Venkite plastiko ir drėgmę sulaikančių kilimėlių. Laiku atliktas paruošiamasis laistymas ir vėlyvųjų trąšų naudojimo nutraukimas padidina atsparumą. Praktikoje prioritetas teikiamas ventiliacijai, stebėjimui ir minimaliam įsikišimui, siekiant užtikrinti augalų sveikatą ir prižiūrėtojų tikslus.
Alternatyvos apvyniojimui subrendusiems, aklimatizuotiems augalams
Kodėl verta rinktis alternatyvas apvyniojimui, kai turite reikalų su subrendusiais, vietoje aklimatizuotais tuja? Subrendę egzemplioriai dažnai yra pakankamai atsparūs; apvyniojimas gali sukelti drėgmės susikaupimą ir ligas.
Alternatyvos orientuotos į augalų atsparumo stiprinimą ir šaknų apsaugą: 5–10 cm organinės mulčio žiedo uždėjimas, siekiant stabilizuoti dirvos temperatūrą ir drėgmę; konkuruojančių piktžolių pašalinimas; tinkamo laistymo vasarą ir rudenį užtikrinimas, siekiant sukaupti atsargas; graužikų veiklos tikrinimas ir, jei reikia, tikslingų barjerų įrengimas; tik negyvos medienos genėjimas, siekiant išlaikyti oro srautą.
Šios priemonės sumažina vainiko uždarymo riziką ir padeda išlaikyti kraštovaizdžio sveikumą. Stebėjimas ir tikslingos intervencijos apsaugo įsitvirtinusius tujas, nesukeliant pavojų, susijusių su ventiliacija.
Sezoninės priežiūros priemonės, skirtos tujos paruošimui žiemai
Rengiant tujas žiemai, dėmesys sutelkiamas į laiku atliekamas tikslingas intervencijas, kurios stiprina natūralią apsaugą ir apsaugo nuo įprastų žiemos pažeidimų. Rekomenduojama seka: vėlyvą vasarą nutraukti azoto tręšimą; rudenį gausiai laistyti, kad šaknys įsisavintų drėgmę; genėti tik nudžiūvusius medžio šakų gabalus, kad būtų apriboti patogenų patekimo taškai; užkloti 5–10 cm mulčio sluoksniu, vengiant sąlyčio su kamienu, kad šaknys būtų izoliuotos; įvertinti graužikų apsaugos poreikį ir, jei reikia, naudoti kvėpuojančią tinklinę medžiagą arba lapniką, o ne plastiką.
Jauniems persodintiems augalams uždėkite kvėpuojančią šešėlinę medžiagą arba laisvą rėmo dangą. Stebėkite orą ir veislės poreikius, koreguokite veiksmus, o ne laikykitės bendrų taisyklių.
