Renkantis medų ar cukrų arbatai saldinti, sprendimas priklauso ne tiek nuo vieno „sveikesnio“ ženklo, kiek nuo dozės, konteksto ir asmeninių rizikos veiksnių. Abu produktai prideda kalorijų ir padidina gliukozės kiekį kraujyje, tačiau medus turi mikroelementų antioksidantų ir gali palengvinti gerklės skausmą, o baltasis cukrus yra beveik gryna sacharozė. Atidžiau išnagrinėjus glikeminius poveikius, metabolinius rezultatus ir praktinius kompromisus, paaiškėja, kada vienas iš jų gali būti tinkamesnis, o kada nė vienas.
Kaip medus ir cukrus skiriasi maistine verte
Pagrindinių maistinių medžiagų lygiu medus ir baltasis cukrus skiriasi sudėtimi ir mikroelementų kiekiu: medus yra laisvos fruktozės ir gliukozės mišinys, kuriame yra nedidelis kiekis baltymų, B grupės vitaminų, vitamino C ir mineralų (magnio, fosforo, cinko), o baltasis cukrus yra beveik gryna sacharozė ir neturi vitaminų ar mineralų.
Tyrėjai pažymi, kad medus turi papildomų sudedamųjų dalių, įskaitant antioksidantus, kurie skiriasi priklausomai nuo žiedų šaltinio, ir didesnį kalorijų bei angliavandenių tankį tūrio atžvilgiu nei baltasis cukrus. Didesnis fruktozės saldumas gali sumažinti reikalingą kiekį.
Abu produktai yra kaloringi saldikliai; renkantis reikėtų atsižvelgti į skonį, maistinių medžiagų kompromisus ir tikslą palaikyti kitų sveikatą, darant informuotus pasirinkimus.
Poveikis cukraus kiekiui kraujyje, svoriui ir medžiagų apykaitos sveikatai
Dažnai tyrėjai lygina medų ir baltąjį cukrų pagal jų poveikį gliukozės kiekiui kraujyje, kūno svoriui ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams, siekdami nustatyti, ar vieno pakeitimas kitu duoda matomų medžiagų apykaitos privalumų.
Įrodymai rodo, kad medaus fruktozės ir gliukozės mišinys gali sukelti šiek tiek mažesnį glikemijos atsaką nei sacharozė, tačiau skirtumai yra nedideli ir priklauso nuo dozės.
Kai kuriuose tyrimuose pranešama apie nedidelį svorio sumažėjimą, kai cukrus pakeičiamas medumi, tačiau bendras kalorijų kiekis lieka lemiamas.
Rekomendacijose pabrėžiama riboti pridėtinius cukrus ir teikti pirmenybę subalansuotiems užkandžiams su baltymais, skaidulomis ir sveikaisiais riebalais.
Slaugytojams gali padėti laipsniškas pakeitimas, tačiau svarbiausia yra saikingumas ir porcijų kontrolė.
Širdies, lipidų ir antioksidantų aspektai
Išnagrinėjus, kaip medus ir cukrus veikia glikemiją ir kūno svorį, dėmesys kreipiamas į jų poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams ir antioksidantų kiekiui.
Įrodymai rodo, kad tam tikri medaus rūšys šiek tiek mažina bendrą cholesterolio, MTL ir trigliceridų kiekį, palyginti su lygiaverčiu sacharozės kiekiu, o tyrimuose buvo pastebėta, kad tai ypač pasakytina apie dobilų ir juodųjų akacijų medų. Medaus kintamieji antioksidaciniai polifenoliai, kurių daugiau yra tamsesnėse rūšyse, gali prisidėti prie kraujagyslių apsaugos, o baltajame cukruje šių junginių nėra.
Abu produktai yra kaloringi saldikliai, o jų perteklius didina kardiometabolinę riziką. Orientuota į paslaugas rekomendacija pabrėžia, kad reikia rinktis saikingas porcijas, prireikus rinktis antioksidantų turtingas medaus rūšis ir teikti pirmenybę bendriems mitybos įpročiams, kurie palaiko širdies sveikatą.
Terapinis naudojimas: kosulys, žaizdos ir antimikrobinės savybės
Dažnai naudojamas tradicinėje medicinoje, medus turi matomą terapinį poveikį kvėpavimo takų simptomams ir žaizdų infekcijoms, kuris skiriasi nuo cukraus poveikio. Tyrimai rodo, kad tam tikros medaus rūšys mažina naktinį kosulį ir ramina gerklės skausmą, malšindamos simptomus, kurių sacharozė nesumažina.
Laboratoriniai ir klinikiniai duomenys rodo antibakterinį poveikį, žaizdų gijimą ir veiksmingumą prieš kai kuriuos antibiotikams atsparius organizmus, kai naudojamas vietiškai. Medaus rūšių įvairovė turi įtakos rezultatams, todėl pasirinkimas yra svarbus.
Saugos įspėjimai apima botulizmo riziką kūdikiams ir kalorijų poveikį. Globėjams medus siūlo tikslingas terapines savybes, kurios yra daugiau nei tik saldumas, tačiau jis lieka pridėtiniu cukrumi, kurį reikia naudoti protingai ir apgalvotai.
Praktiniai patarimai: kada rinktis medų, cukrų ar atsisakyti saldiklių
Sprendžiant, ar saldinti arbatą medumi, cukrumi ar nieko nesaldinti, geriausią pasirinkimą lemia kontekstas: medus turi nedidelių maistinių ir gydomųjų privalumų – mikroelementų, antioksidantų tamsesnėse rūšyse ir kosulį malšinančių ar vietinio antimikrobinio poveikio savybių, tačiau viename šaukšte yra daugiau kalorijų ir angliavandenių ir jis lieka gliukozės kiekį kraujyje didinančiu angliavandeniu.
Medų rinkitės, jei norite šiek tiek palengvinti kosulį, retkarčiais pakeisti, kad šiek tiek sumažintumėte glikemijos poveikį, arba jei norite tamsesnio medaus antioksidantų. Baltąjį cukrų rinkitės, jei norite pastovaus saldumo ir mažesnio kalorijų kiekio, kai svarbiausia yra skonio kontrolė. Saldiklių nevartokite, jei maitinate vaikus, kontroliuojate svorį ar gliukozės kiekį kraujyje arba teikiate pirmenybę burnos ir širdies bei kraujagyslių
