Ekspertai peržiūrėjo naujausius tyrimus, siekdami nustatyti, ar druskos vandens skalavimas gerklės sumažina skausmą. Jie pateikia nedidelių tyrimų ir stebėjimo duomenis, kurie rodo nedidelį simptomų palengvėjimą, aprašo įprastus skiedimo ir skalavimo metodus ir siūlo biologinius mechanizmus, pvz., osmosinį patinimų sumažinimą ir gleivių skystinimą. Rezultatai yra daug žadantys, tačiau preliminarūs, su įvairiais protokolais ir ribotais atsitiktinės atrankos įrodymais, keliančiais klausimus apie geriausią techniką ir kam ji yra naudingiausia.
Kas buvo tirta ir nustatyta 2023 m. tyrime
Tyrėjai vertino, ar druskos tirpalu pagrįstas nosies skalavimas ir skalavimas druskos vandeniu turėjo įtakos rezultatams po teigiamų SARS-CoV-2 testų, paskirdami dalyviams mažo arba didelio druskos kiekio skalavimo režimus ir stebėdami klinikinius galutinius rezultatus.
Tyrime buvo pranešta apie abiejų intervencijų ir sumažėjusio hospitalizavimo ryšį, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Tyrėjai dokumentavo simptomų trajektorijas, registruodavo sveikatos priežiūros paslaugų naudojimą ir stratifikavo rezultatus pagal režimo intensyvumą.
Rezultatai buvo preliminarūs, pastebėti stebėjimo elementai, o autoriai paragino atlikti tolesnius atsitiktinės atrankos tyrimus, siekiant patvirtinti priežastinį ryšį ir išsiaiškinti mechanizmus.
Rezultatai pabrėžia pragmatiškas, nebrangias paramos priemones bendruomenės priežiūrai, tuo pačiu pripažįstant ribotus įrodymus ir būtinybę taikyti atsargias, į paslaugas orientuotas priemones, kol bus gauti tvirtesni klinikiniai patvirtinimai.
Kaip paprastai atliekamas skalavimas
Kai skalaujama druskos vandeniu namuose, reikia paruošti druskos tirpalą – paprastai ištirpinant apie pusę ar vieną arbatinį šaukštelį valgomosios druskos 240 ml (8 fl oz) šilto vandens – paimti gurkšnį, pakreipti galvą atgal, išstumti orą per gerklę, kad susidarytų burbuliukai, maždaug 10–15 sekundžių, išspjauti skystį ir pakartoti ciklą keletą kartų.
Paprastai procedūra kartojama kas tris ar keturias valandas, iki keturių kartų per dieną, kol simptomai išnyksta.
Instrukcijose pabrėžiama, kad reikia naudoti šiltą, o ne karštą vandenį, švelniai stumti orą, kad nesusmuktų, ir išpilti panaudotą tirpalą.
Slaugytojams patariama padėti vaikams ir stebėti, ar nėra netolerancijos ar aspiracijos rizikos.
Galimi būdai, kaip skalavimas gali palengvinti gerklės skausmą
Derinant paprastus fizinius ir cheminius poveikius, skalavimas druskos vandeniu gali sumažinti gerklės diskomfortą keliais mechanizmais.
Jis gali atpalaiduoti gleives ir pašalinti nešvarumus, palengvindamas valymą ir sumažindamas mechaninį dirginimą.
Osmotiniai efektai gali išsiurbti skysčius iš uždegiminių audinių, laikinai sumažindami patinimą ir skausmą.
Švelnios antiseptinės savybės gali sumažinti paviršiaus patogenų kiekį, potencialiai sutrumpindamos simptomų trukmę.
Šiltas tirpalas suteikia vietinį terminį komfortą ir gali pagerinti kraujo tekėjimą, skatinant gijimą.
Pakartotinis naudojimas skatina gleivinės drėkinimą ir skatina sąmoningą savęs priežiūrą, kuri padeda pasveikti.
Šie mechanizmai yra hipotetiniai ir atitinka simptomų palengvėjimą, pastebėtą kai kuriuose stebėjimo tyrimuose.
Įrodymų ribotumas ir tai, ko mes dar nežinome
Nepaisant įtikinamų rezultatų, druskos vandens skalavimo įrodymų bazė lieka ribota dėl mažų imčių dydžių, priklausomybės nuo stebėjimo dizainų, kintamų intervencijos protokolų ir trumpų stebėjimo laikotarpių.
Tyrėjai dar negali patvirtinti priežastinio ryšio, idealios druskos koncentracijos, dažnumo ar trukmės, reikalingos reikšmingam skausmo sumažinimui. Tyrimuose dažnai derinamos intervencijos (pvz., nosies skalavimas), todėl izoliuoti efektai tampa neaiškūs.
Pacientų populiacijos skiriasi pagal amžių, ligos sunkumą ir gydymo laiką, todėl apibendrinimas yra ribotas. Mechanistiniai keliai – antiseptinis, osmosinis ar priešuždegiminis – lieka spekuliatyvūs.
Reikia aukštos kokybės atsitiktinių imčių tyrimų su standartizuotais metodais ir įvairiais dalyviais, kad būtų galima nukreipti slaugytojus ir sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie remia simptomų palengvinimo pastangas.
Praktiniai patarimai ir kada kreiptis į gydytoją
Atsižvelgiant į įrodymų bazės neapibrėžtumą, praktiniai patarimai sutelkiami į mažos rizikos savigydos priemones ir aiškius įspėjamuosius požymius, kai reikia kreiptis į gydytoją.
Gydytojai rekomenduoja izotoninius druskos skalavimus – sumaišyti apie pusę ar vieną arbatinį šaukštelį druskos 240 ml šilto vandens, skalauti 10–15 sekundžių ir išspjauti, iki keturių kartų per dieną, stebint simptomų progresavimą.
Papildomos priemonės apima hidrataciją, poilsį, drėgną orą ir analgetikus pagal instrukcijas.
Slaugytojai turėtų kreiptis klinikinės pagalbos, jei karščiavimas nepraeina, yra stiprus gerklės skausmas ar seilėtekis, sunku kvėpuoti ar ryti, patinęs kaklas arba simptomai trunka ilgiau nei savaitę.
Greitas įvertinimas garantuoja tinkamą gydymą ir padeda išvengti komplikacijų.
