Ilgaamžiškumo paslaptys jau seniai domina žmoniją, tačiau kai apie gyvenimą iki 150 metų pradeda šnabždėtis galingiausi pasaulio lyderiai, klausimas perauga iš mokslinės fantastikos į geopolitikos sritį. Neseniai įvykęs aukščiausio lygio susitikimas Pekine atskleidė netikėtą galingųjų pasaulio lyderių obsesiją – kaip prailginti žmogaus gyvenimą iki ribų, kurios dar neseniai atrodė neįmanomos.
„Karštas mikrofonas” atskleidė, ką pasaulio lyderiai mano apie mirtingumą
Incidentas įvyko 2025 m. rugsėjo 3 d. Pekine, karinėje parodoje, skirtoje pažymėti 80-ąsias Japonijos kapituliacijos metines. Įjungtas, bet nepastebėtas mikrofonas užfiksavo neoficialų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo pokalbį apie temą, kurią retai išgirsi oficialiuose diplomatiniuose kanaluose – žmogaus gyvenimo trukmės prailginimą ir galimą „nemirtingumą”.
Šalia abiejų lyderių stovėjo ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Un, nors jo indėlis į pokalbį lieka neaiškus.
Ką iš tiesų kalbėjo Putinas ir Xi?
Putinas, kurio žodžius aiškiai užfiksavo mikrofonas, kalbėjo apie biotechnologijų pažangą, organų transplantaciją ir mokslinius tyrimus, kurie galėtų vesti link ilgesnio gyvenimo ar net to, ką jis pavadino „techniniu nemirtingumu”. Rusijos lyderis užsiminė apie „ypatingas programas”, kuriomis siekiama prailginti žmogaus gyvenimą.
Xi Jinpingas atsakė dar drąsiau, teigdamas, kad kai kurie mokslininkai prognozuoja, jog šį šimtmetį žmogaus gyvenimo trukmė galėtų pasiekti 150 metų. Kinijos lyderis paminėjo, kad jo šalyje vykdomi intensyvūs genomo tyrimai, susiję su ilgaamžiškumu.
Kitą dieną vykusioje spaudos konferencijoje, paklaustas apie šią diskusiją, Putinas neįprastai atvirai pripažino, kad toks pokalbis tikrai vyko, nors ir pridūrė, kad komentarai buvo „labiau filosofinio pobūdžio”.
Mokslinis požiūris: ar 150 metų yra reali galimybė?
Pasaulio mokslininkai į tokius politikų pareiškimus žiūri skeptiškai. Ilgaamžiškumo tyrimų ekspertė dr. Laura Deming, kalbėdama apie šį incidentą, pabrėžė:
„Dabartinė medicinos pažanga neabejotinai leidžia ilginti sveiką gyvenimo trukmę, bet maksimali žmogaus gyvenimo riba, kurią iki šiol užfiksavome – 122 metai. Peršokti iki 150 metų reikštų ne tik pailginti gyvenimą, bet iš esmės pakeisti žmogaus senėjimo procesus molekuliniu lygmeniu.”
Dr. Deming priduria, kad nors teoriškai tai nėra neįmanoma, tačiau tokio proveržio nereikėtų tikėtis artimiausiais dešimtmečiais, nepaisant milžiniškų investicijų į šią sritį.
Kodėl lyderiai slapta kalba apie ilgaamžiškumą?
Politikos analitikai pastebi, kad pasaulio galingųjų dėmesys ilgaamžiškumo mokslui nėra atsitiktinis. Harbordo universiteto geopolitikos profesorius Jamesas Richardsonas teigia:
„Ilgaamžiškumo technologijos – tai naujasis geopolitinis frontas. Šalis, kuri pirma padarys proveržį šioje srityje, įgis milžinišką pranašumą prieš kitas. Įsivaizduokite vyriausybę, kurios aukščiausi pareigūnai ir strategai galėtų kaupti patirtį šimtus metų, o ne kelis dešimtmečius.”
Profesoriaus teigimu, nenuostabu, kad tokios valstybės kaip Kinija ir Rusija, kurios išgyvena demografinę krizę, aktyviai domisi šia sritimi.
Slaptosios ilgaamžiškumo programos: ką žinome?
Nors konkretūs moksliniai projektai lieka įslaptinti, žinoma, kad didžiosios pasaulio galios investuoja milijardus į genetikos tyrimus, dirbtinį intelektą medicinos srityje ir regeneracinę mediciną:
- Kinija pirmauja CRISPR genų redagavimo technologijų srityje, o nuo 2020 m. žinoma apie didelio masto projektus, tiriančius ilgaamžių žmonių genomą šalies pietinėse provincijose.
- Rusija aktyviai vysto mokslinius centrus, skirtus senėjimo procesų tyrimams, ypatingą dėmesį skiriant krionikams ir neurobiologijai.
- JAV svarbiausios investicijos ateina iš privataus sektoriaus – Silicio slėnio milijardieriai, kaip Jeff Bezos ir Peter Thiel, investuoja į startuolius, tiriančius ląstelių senėjimą.
Ar 150 metų gyvenimas – svajonė ar košmaras?
Idėja apie gyvenimą, kuris tęsiasi pusantro šimtmečio, kelia ne tik technologinius, bet ir filosofinius, etinius bei socialinius klausimus. Bioetikos ekspertė prof. Elena Kazlauskienė perspėja:
„Visuomenė nėra pasiruošusi tokiam demografiniam pokyčiui. Ilgaamžiškumo technologijos, jei jos taptų prieinamos tik nedaugeliui išrinktųjų, galėtų sukurti precedento neturinčią nelygybę – elitą, kuris gyvena šimtmečius, ir likusią visuomenės dalį, kuri lieka prie įprastų gyvenimo trukmės ribų.”
Pasak jos, būtent todėl svarbu, kad diskusijos apie ilgaamžiškumo technologijas vyktų ne tik slaptose politikų diskusijose, bet ir viešojoje erdvėje, įtraukiant visus visuomenės sluoksnius.
Kas toliau?
Putino ir Xi diskusija apie 150 metų gyvenimą galėjo būti atsitiktinis mikrofonų incidentas, tačiau ji atskleidė gilesnę tendenciją – ilgaamžiškumo mokslas peržengia laboratorijų sienas ir tampa geopolitikos įrankiu.
Nors dar nežinome, ar šiame amžiuje iš tiesų pamatysime žmones, švenčiančius 150-ąjį gimtadienį, akivaizdu, kad lenktynės šia kryptimi jau prasidėjo, o jose dalyvauja galingiausi pasaulio žaidėjai.
Šaltiniai:
Rusijos ir Kinijos lyderių diskusijos detalės patvirtintos oficialiuose Rusijos diplomatijos šaltiniuose po įvykio. Mokslininkų komentarai pagrįsti naujausiais tyrimais ilgaamžiškumo srityje.
