Žolinių tradicijos šaknys
Rugpjūčio 15-ąją Lietuva švenčia Žolines – vieną seniausių ir gražiausių vasaros pabaigos švenčių, kurios šaknys siekia tiek pagoniškus papročius, tiek krikščionišką tradiciją. Šią dieną, pasak liaudies išminties, surinktos žolelės turi ypatingą galią saugoti sveikatą visus metus. Žolininkai pabrėžia, kad gamtos dovanos, surinktos Žolinių metu, yra stipriausios, nes augalai sukaupę daugiausia saulės ir žemės energijos.
Dar mūsų proseneliai rugpjūčio viduryje eidavo į laukus ir pievas rinkti įvairiausių žolelių, gėlių ir grūdų varpų. Iš jų pindavo dideles puokštes, kurias nešdavo į bažnyčią pašventinti. Tikėta, kad pašventintos žolelės ne tik puošia namus, bet ir padeda nuo ligų – jų dedama į arbatą, smilkoma per peršalimo ligas, o kai kuriose vietovėse net laikoma kaip apsauga nuo blogos akies ar nelaimių.
Kodėl būtent Žolinių metu surinktos žolelės laikomos ypatingomis
Žolininkė Rūta Liekienė sako, kad Žolinių puokštėje svarbu turėti bent septynias skirtingas žoleles, nes skaičius 7 liaudies tradicijoje laikomas magišku ir užtikrinančiu stipriausią apsaugą. Anot jos, rugpjūčio viduryje augalai būna pasiekę savo brandą – žiedai ryškiausi, lapai prisotinti veikliųjų medžiagų, o sėklos jau subrendusios. Tai reiškia, kad jų gydomosios savybės yra pačiame jėgų pike.
Pasak žolininkės, Žolinių dieną surinktos žolelės ilgiau išlaiko kvapą, spalvą ir gydomąją galią. Net ir išdžiovintos jos gali būti naudojamos žiemą – arbatai, kompresams, inhaliacijoms. Svarbu tik rinkti jas ryte, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar ne per karšta.
Kokias žoleles verta rinkti
Tradicinėje Žolinių puokštėje dažniausiai rasime ramunėlių, mėtų, jonažolių, kraujažolių, šalavijų, pelyno, čiobrelių. Kiekviena jų turi savo paskirtį. Ramunėlės ramina ir padeda esant virškinimo sutrikimams. Mėtos gerina kvėpavimą ir malšina galvos skausmą. Jonažolės liaudyje vadinamos natūraliu antidepresantu. Kraujažolė padeda stabdyti kraujavimą ir stiprina kraujagysles. Šalavijas pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Pelynas skatina virškinimą, o čiobreliai naudingi peršalus.
Kai kuriose Lietuvos vietovėse į puokštę įpinamos ir javų varpos – rugiai, kviečiai, avižos. Tai derlingumo ir gausos simbolis, o praktiškai – puiki priemonė namams papuošti ir priminti apie ryšį su žeme.
Liaudiški tikėjimai ir papročiai
Liaudies tradicijoje buvo tikima, kad Žolinių puokštė saugo namus nuo gaisro, ligų ir nelaimių. Jei šeimoje kas nors susirgdavo, iš pašventintos puokštės paimdavo žolės ir išvirdavo arbatą. Per didelius perkūnijos ar krušos debesis žolės būdavo smilkomos, kad atitolintų nelaimę. Kai kuriose vietovėse šeimos galva per Žolines su puokšte apeidavo namą, taip tarsi „užrakinant“ jį nuo blogos energijos.
Šiuolaikiniai patarimai iš žolininkų
Šiandien daug kas Žolines laiko gražia etnografine švente, tačiau vis daugiau žmonių vėl atranda ir jos praktinę naudą. Žolininkai rekomenduoja surinktas žoleles naudoti ne tik arbatoms, bet ir vonioms, odos priežiūros priemonėms, maisto pagardinimui. Pavyzdžiui, mėtos lapeliai puikiai tinka šviežiai vasarinei arbatai, ramunėlių nuoviras gali būti naudojamas veido prausimui, o čiobrelių nuoviras – skalauti gerklę.
Žolininkė Rūta pabrėžia, kad neturint galimybės rinkti žolių patiems, galima įsigyti iš patikimų rinkėjų ar ūkininkų. Svarbiausia – žinoti, kur jos rinktos, ir būti tikriems, kad nebuvo augintos prie kelių ar purkštos chemikalais.
Ką reiškia pašventinimas
Pašventintos žolės, anot tikinčiųjų, įgauna ypatingą dvasią ir galią. Bažnyčioje žolės pašventinamos malda ir šventintu vandeniu, taip sujungiant gamtos ir tikėjimo simboliką. Net ir mažiau tikintys žmonės pripažįsta, kad toks ritualas suteikia jaukumo, bendrystės jausmą ir primena apie mūsų šaknis.
Žolinės šventimas taip pat tapo proga susitikti su giminėmis, kartu pinti puokštes, dalintis receptais ir prisiminimais. Tai – ir bendruomeniškumo, ir sveikos gyvensenos puoselėjimo dalis.
Kaip saugoti surinktas žoleles
Kad žolelės išliktų veiksmingos visus metus, jas reikia tinkamai išdžiovinti – vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje, saugant nuo tiesioginės saulės. Išdžiovintas žoleles geriausia laikyti popieriniuose maišeliuose arba drobiniuose maišeliuose, toliau nuo drėgmės. Jei žolės pradeda prarasti kvapą ar spalvą, tai ženklas, kad jas metas pakeisti naujomis.
Žolinės šiandien – tarp tradicijos ir mokslo
Mokslininkai pritaria, kad daugelis tradicinių žolių iš tiesų turi stiprių biologiškai aktyvių medžiagų. Pavyzdžiui, jonažolėse yra hipericino, ramunėlėse – apigenino, šalavijuose – eterinių aliejų su antiseptinėmis savybėmis. Nors šiuolaikinė medicina siūlo daug sintetinių vaistų, žolelės tebėra vertinamos kaip švelnesnė, natūralesnė priemonė sveikatai palaikyti.
Žolinės tampa puikiu priminimu, kad gamta mums siūlo daugybę būdų rūpintis savo kūnu ir siela. Ši šventė apjungia senovės išmintį, krikščioniškas tradicijas ir šiuolaikinį požiūrį į sveikatą, suteikdama progą sustoti, įkvėpti vasaros kvapo ir pasisemti stiprybės visiems metams.
